Sveikiname 80 metų sukakties proga


PETRAS GIRDZIJAUSKAS
gimė 1932 11 10 Bulzgeniškių k., Šimkaičių  vls., Raseinių apskr. vidutinių ūkininkų .  Augo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti  Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos metu enkavedistai ištrėmė į  Sibirą motinos vyriausios sesers šeimą ir jų mokyklėles geriausią mokytoją.


1944 m. Petras baigė Vadžgirio praplėstos pradinės mokyklos penkis skyrius. Liepos mėnesį ftonto linija užstrigo ties Raseiniais, o jo tėviškė atsidūrė vokiškoje pafrontės zonoje. Iš jos išstumti giminaičiai prisiglaudė Girdzijauskų šeimoje. Už stalo sėdėdavo virš keturiasdešimt „burnų". Tarp visų valgytojų buvo keturi vyrai vos perkopę per dvidešimt metų. Juos nuožmiai medžiojo pafrontėje nuolat zujantys fašistiniai žandarai. Kad tie jaunuoliai išliktų, jiems buvo įrengta slėptuvė. Vokiečių frontininkų kuopa pasirinko Petro tėvų ūkį savo poilsio vieta. Tėviškė tapo žalia nuo kareiviškų uniformų. Vyrai slėptuvėje alko. Tėvas nustatė maisto tiekimo tvarką. Šioje pavojingoje procedūroje Petrui buvo paskirtas vienas iš pagrindinių vaidmenų. Tėvas liepė: „Tu privalai nunešti maisto į slėptuvę." Tai truko kelias savaites. Pasikeitus okupantams, atsirado dar daugiau medžiojančių jaunus vyrus, tik jie vadinosi SMERŠ, KGB, Istrebiteli
. Šeimos globotiniai surado kiekvienas savus kelius. Toks Untis su draugu nuklydo į Karšuvos girią ir tapo Laisvės gynėjų kuopos kariais. Jis žuvo 1945-jų vasaros pradžioje. Po metų jo bendražygis atlydėjo savo vadą į mūsų kraštą deryboms. Prireikė Petro pagalbos. Vadas nustebo, kad vaikas dirba slaptą darbą neprisiekęs ir pareikalavo į jo vadovaujamą Sąjungą. Kai Petras sutiko, paliepė atlikti šią iškilmingą procedūrą tiesiog miške.


Bolševikai Vadžgiryje 1944 m. įsteigė priaugančią progimnaziją, ir Petras joje 1948 m. baigė penkias gimnazijos klases. Rudenį pradėjo lankyti Eržvilko gimnazijos šeštą klas
ę. Šiame šviesos židinyje pasipriešinimas okupantams tiesiog virte virė nuo pat okupacijos pradžios. Ankstesnis Eržvilko gimnazijos direktorius H. Danilevičius-Vidmantas buvo partizanų Kęstučio apygardos vadas, o 1948-siais direktorius Vincas Ulevičius (Stasys Jarmala) - šios apygardos laikraščio "Laisvės Varpas" korespondentas, vėliau — štabo narys. Jis gimnazijoje buvo įsteigęs du pogrindinius leidinius - "Atžalyną" ir "Varpą". Pogrindinio dar­bo, platinant spaudimus, palaikant ryšį su apygardos štabo informaciniu skyriumi, pakako visiems moksleiviams.


1949 m. pavasarį čekistai Petrą suėmė. Pavyko išvengti grupinės bylos - nuteisė tik jį vieną OSO kalėti penkerius metus.

Tuo laikotarpiu ypač aktyviai okupantams priešinosi jaunimas, todėl jų buvo pilnos Kauno kalėjimo kameros. Vaikinai kėlė nuolatinę sumaištį, o nuo bausmių gynėsi bado akcijomis. Nemažą dalį vaikinų ir paauglių nutrėme į Mordovijos ypatingojo režimo Dubravlagą. Vienas jų - Miškinis, rašė psalmes, leido laikraštėlį. Per Velykas lietuviai sustabdė karines uniformas siuvusį konvejerį, todėl gegužės mėnesį Petrą nutrėmė į penktojo lagerio molio karjerą. Jis ten buvo pionierius, nes po kelerių metų toje vietoje pastatė spec. kalėjimą, kuriame buvo kalinami garsieji Lietuvos rezistentai: P. Paulaitis, A. Svarinskas, E. Burokas ir kiti. Jie minkė tą patį molį kaip tada Petras. Nusigalavus vyriausiam imperijos budeliui Stalinui, iš šio molio karjero 1953 m. balandį P. Girdzijauskas buvo išleistas į Lietuvą, tačiau čekistai jį išvijo iš Vilniaus. Apsigyveno Raseiniuose ir 1954 m. pavasarį baigė vidurinę mokyklą. Rudenį įstojo į Vilniaus statybos technikumą, kurį baigė 1956 m.


Vilniuje pasirodė buvęs klasiokas V. Petkus su glėbiu B. Brazdžionio, N. Mazalaitės, kitų emigrantų poetų ir rašytojų knygų, A. Miški­nio psalmių rankraštiniais tekstais. Šiems kūriniams ypač godūs buvo Vilniaus universiteto studentai-lituanistai ir daug inteligentijos. Toks Skeb
era paslapčiomis per padidinamąjį stiklą labai mažomis raidelėmis rašė dienoraštį, pasižymėdamas, kada ir kam patikėdavo minėtą literatūrą. Skeberos dienoraštis kažkokiu būdu atsidūrė kagėbistų rankose, o po 1957-ųjų šv. Kalėdų ir Petras pateko į jų rūsį. Tardymai KGB rūsyje Lenino prospekte vyko pusmetį. Teisme išsirikiavo vienuolika vyrų. Pasirodo, KGB sujungė net keletą skirtingų bylų, kad padarytų didesnį įspūdį. Visi "nusikaltėliai" skaitę, net deklamavę poeziją ir noveles, neatitinkančias sovietinės dvasios, todėl buvo pasiųsti į GULAG'ą.


Petras vėl atsidūrė Dubravlage, centriniame 11-ame lageryje. Ypatingas režimas buvo dingęs, alkio nebeteko kentėti, namiškiai kai kam atsiųsdavo net kavos. Ten sutiko vadą, kū
riam anuomet Lapgirinėje buvo davęs įžadus būti padoriu lietuviu. Kalinys pasiteiravo, ar Petras laikosi Įsipareigojimo? Apie tai galima pasitikslinti faksmilėje — slaptame "stukačiaus" Burkos pranešime Dubravlago čekistams (žiūr. „Laisvės kovų archyvas" Nr.33, psl. 81).


1960 m. pradžioje P. Girdzijauskas grįžo į Vilnių ir vėl dirbo Statybos ministerijos sistemoje. Vedė bendramintę Juliją Sabiną. Susilaukė dukros ir sūnaus. 1968 m
. baigė KPI Vilniaus filialo pilną kursą - įgijo inžinieriaus- statybininko specialybę. Bendravo su bendraminčiai. Daug pagalbos iš jo aplinkos sulaukė grįžtantys iš katorgos bei tremties. Petras su bičiuliais rasdavo būdų juos priregistruoti ir įdarbinti Vilniuje ar kituose miestuose. Jie stengėsi visuomenėje palaikyti antiokupacines nuolaikas.

Sąjūdį P. Girdzijauskas sutiko dirbdamas Kolūkių projektavimo institute Pašauktas į pagalbą, kelių šimtų instituto darbuotojų būrys tuojau pat nuskubėdavo saugoti išrinktą parlamentą ir budėdavo prie jo.


1991 m. Petras įstojo į Lietuvos politinių kalinių sąjungą. Jis buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijos nariu-steigėju. Tremtinių grįžimo fondo rėmėju, Laisvės kovų dalyviu. P. Girdzijauskas - Tarptautinio kongreso "Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" organizacinio komiteto narys (1998-2000 m.), tapo Lietuvos politinių kalinių sąjungos Tarybos prezidiumo nariu ir jos Vilniaus skyriaus valdybos vicepirmininku. Jis - Rezistencinių organizacijų jungtines tarybos nary
s.


Išspausdinti jo prisiminimai apie katorgoje praleistus metus knygose: A. Miškinis, "Sulaužyti kryžiai". Vaga, Vilnius, 1989; Profeso­rius Juozas Tonkūnas", Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Prisiminimus, apybraižas, bendražygių biografijas spausdino žurnale "Laisvės kovų archyvas" (Nr. 19, 24, 25, 26, 27, 30, 32, 40), publikacijas žurnaluose "Kardas", "Kariūnas", "Varpas"; laikraščiuose "Lietuvos aidas", XXI amžius". Petras Girdzijauskas išleido knygą „Partizanų išrinktas Lietuvos Prezidentas", Kaunas 2009.


Iš E.Buroko knygos „Pūtėme prieš vėją. Laisvės kovotojai“ 5 dalies