Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadei Prezidentei Daliai Grybauskaitei

 

Atsargos Jūrų kapitono, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, socialinių mokslų  daktaro, profesoriaus  Eugenijaus Nazelskio  atviras laiškas

 

                                  

                     Vyriausioji ginkluotojų pajėgų Vade,

 

 kreiptis į Jus atviru laišku skatina keletas priežasčių:

 

   Pirma,  papildžius LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, įsigaliojusį nuo 2013 m. sausio 1 d., profesinės karo tarnybos kariams laisvu nuo tarnybos metu suteikiama teisė dalyvauti darbo santykiuose,  nesusijusiuose su karo tarnyba.

    Papildytame teisės akte reglamentuojama:  “Laisvu nuo tarnybos metu, krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas....“  ( Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės žinios: 2012-11-22 Nr.135-6875)

        Vadinasi, iki šių metų sausio 1d. turėjo būti parengti atitinkami poįstatyminiai aktai, ir įstatymas nuo šios datos jau privalėjo pradėti veikti.  Tačiau poįstatyminiai aktai  nėra parengti iki šiol. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl, kai įstatymų nevykdo piliečiai,  jiems taikomos sankcijos, jie baudžiami, izoliuojami nuo visuomenės.  Tačiau kokios sankcijos taikomos ministrams ir kitiems pareigūnams, kai  pastarieji  demonstruoja nepagarbą įstatymų vykdymui?   Ir kiek dar laiko bus  su tuo taikstomasi? Kur garantijos, kad esant tokiam atsainiam atsakingų asmenų požiūriui į šalies įstatymus,  jie juos vykdys krizių atvejais?   Tad ar nevertėtų Valstybės gynybos tarybai susirūpinti esama padėtimi ir įvertinti elgesį asmenų, neužtikrinusių LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo vykdymo?

 

 Antra,  krašto apsaugos ministras, neužtikrinęs įstatyme numatyto straipsnio vykdymo,  šių metų kovo 19 d. LR Seimui jau pateikė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektą. 

   Įstatymo projekto pateikimo stenogramoje rašoma:  „Iš tikrųjų tai yra nedidelis 36 straipsnio pataisymas, kuris susiaurina galimybę profesionaliam kariui dirbti papildomą darbą, kaip yra daugelyje NATO, Europos šalių, kur papildomas darbas yra tik kaip tam tikra išimtinė galimybė. Mes siūlome, kad būtų atsižvelgta į tokią patirtį ir į kario specifinę pareigą tarnauti ir ginti tėvynę, o ne ieškoti savo pragyvenimui uždarbio iš antraeilių darbų. Mūsų pareiga, kad tarnyba būtų prestižinė, kad ji būtų gerai apmokama. Manau, kad reikia eiti šiuo keliu, todėl mes, įvertindami ir savo, ir tarptautinę padėtį, siūlome, kad profesionalus karys galėtų dirbti tiktai pedagoginį, kūrybinį darbą, kad visi kariai būtų prieš įstatymą lygūs, o nebūtų išskiriamos tam tikros grupės. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo“. ( J.Olekas. Įstatymo pateikimo stenograma 2013 m. 03 mėn. 19 d.).

    Jeigu krašto apsaugos ministras su šiuo įstatymo projektu ir skurdžiais pamąstymais apie kelią, kuriuo  derėtų eiti sprendžiant karių piniginio atlygio klausimus, nebūtų pamiršęs Seimui pateikti ir  piniginių atlyginimų profesinės tarnybos kariams bei pensijų atsargos kariams didinimo grafikus ir  sumų dydžius, galbūt kai kurių klausimų net nekiltų.

    Tačiau dabartinėmis sąlygomis, kai atsargos kariams lig šiol  yra paliktos sumažintos pensijos ir neaišku, kas ir kada jas kompensuos ir ar kompensuos apskritai, kai Lietuvos kariai, palyginti su kitomis NATO šalimis, gauna vienus mažiausių atlyginimų, akivaizdu, kad problemos yra labai aštrios.

   Negana to, žinant esamą socialinę bei ekonominę situaciją, krašto apsaugos ministro žodžiai ir jo kvietimas „ neieškoti savo pragyvenimui uždarbio iš antraeilių darbų“ jau dvelkia ne socialdemokratija, o atviru cinizmu.  Matyt, pats ministras, derindamas vadovavimą ministerijai  ir  Seimo nario veiklą bei žvelgdamas į karių būtį iš savo uždarbio pozicijų yra tiek nutolęs nuo žmonių, kuriems jis vadovauja, kad  ne itin susivokia laike ir jį supančioje erdvėje bei  nelabai supranta,  kaip šiandienos sąlygomis gyvena daugelis profesinės tarnybos ir atsargos karių.

 

  Trečia, teikdamas įstatymo pataisą, ministras pamiršta, jog darbas tai ne vien ekonominė kategorija, bet ir svarbus socialinis institutas.

   Taigi ministras, užuot ribojęs karių galimybę dirbti, visų pirma turėtų ieškoti sprendimų, bei atsakymų į klausimus, kuo galėtų dirbti profesinės tarnybos kariai, kiek jie galėtų dirbti, kur galėtų dirbti, kaip reikėtų derinant karinę tarnybą ir darbinę veiklą, kad   būtų išsaugotas kario profesionalumas ir sveikata, kad darbas civilinėse institucijose prisidėtų prie: a) kario asmenybės tobulėjimo; b) jo profesinių žinių ir gebėjimų plėtros, c) naujų patirčių ir įgūdžių įgijimo d) ) kario materialinės gerovės, ir gyvenimo sąlygų gerinimo; e) jo gyvenimo stabilumo ir ateities užsitikrinimo; f) gyvenimo pilnatvės jausmo išsaugojimo ir nenuklydimo į gyvenimo klystkelius.

  

 Ketvirta, krašto apsaugos ministras neįvertina, jog per nepriklausomybės metus krašto apsaugos struktūroje sukauptas didžiulis žmogiškasis kapitalas. Ministras neįvertina  aukšto karių profesionalumo lygio,  patirčių įvairiapusiškumo bei jų  reikalingumo šalies ūkiui ir viešajam sektoriui.

   Nederėtų pamiršti, jog nemaža dalis  profesinės  karo tarnybos karių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Daugelis jų yra baigę mokslus geriausiose karo akademijose, universitetuose, kolegijose užsienyje (Danijoje, Čekijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kt.). Lietuvos profesinės tarnybos kariai pasižymi ne tik aukšto lygmens teoriniu pasirengimu, bet ir yra įgiję kovinės patirties gindami Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę  bei dalyvaudami įvairiose tarptautinėse taikos palaikymo  operacijose. Kariai  yra sukaupę strateginio, operatyvinio, taktinio planavimo, logistinio aprūpinimo, vadybinio ir administracinio darbo bei tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. Nemenkas karių skaičius vykdė svarbias pareigas įvairaus lygio NATO  vadavietėse, būdami gynybos atašė - Lietuvos atstovybėse užsienyje. Todėl nestebina,  jog daugelis karių ne tik formaliųjų studijų metu, bet ir neformaliuoju būdu  išmoko užsienio kalbų, įvaldė naujausias informacines technologijas, įsisavino tarptautinio bendravimo protokolinius reikalavimus, užmezgė asmeninių ryšių užsienyje.

    Be to, daugelis profesinės tarnybos karių yra  ne tik visuomenėje populiarių (gydytojo, vairuotojo ir t.t.), bet ir unikalių profesijų (sprogdintojo, išminuotojo, naro, sraigtasparnio piloto, laivavedžio, laivo mechaniko ir t.t.) atstovai.  Visa tai yra didžiulis žmogiškasis kapitalas, kurį kaupiant buvo išleistos didelės valstybės lėšos. 

    Šio kapitalo efektyvus  panaudojimas šalies ūkyje gali būti reikšmingas ne tik socialine, bet ir ekonomine prasme, nes turint specialistus gali būti ne tik palaikomos esamos, bet ir plėtojamos naujos ūkio šakos, kuriami nauji verslai, diegiamos naujos technologijos.   

    Vadinasi, pagrįstai galima teigti, jog: 1)  profesionalios tarnybos kariai, nors santykinai nedidelė, tačiau  kokybiškai reikšminga šalies žmonių išteklių dalis; 2) per nepriklausomybės laikotarpį krašto apsaugos struktūrose sukauptas žmogiškasis kapitalas yra vertybė šalies ūkio subjektams, nacionalinės gynybos pramonės, naujų technologijų kūrimui ir panaudojimui, valstybės viešojo sektoriaus valdymui.  

  

Penkta,  pažymėtina, jog daugelis valstybių skiria ypatingą dėmesį profesinės karo tarnybos karių efektyviam žmogiškojo kapitalo panaudojimui. 

Tinklapyje http://www.dllr.state.md.us/mil2fedjobs/mil_search.aspx. JAV darbo, licenzijavimo ir reguliavimo departamentas, pateikia išsamią informaciją apie įsidarbinimo galimybes tarnaujantiems ir pasitraukusiems iš aktyvios karo tarnybos kariams. Tuo tikslu net sukurta speciali kompiuterinė informacinė sistema Mil2FedJobs.com., padedanti kariškiams surasti darbo vietą. Ši sistema yra  suderinta su valstybiniu užimtumu ir laisvomis darbo vietomis. Tad kariui, norinčiam įsidarbinti,  pakanka nurodyti kariuomenės rūšį ( kariuomenė, karo jūrų laivynas, karinės oro pajėgos,  jūrų pėstininkai, pakrančių apsauga) bei įvedus atitinkamus duomenis (karininkas, puskarininkis ir t.t.) ir savo profesijos kodą arba tikslų profesijos pavadinimą, sistema jam padeda surasti optimaliausiai tinkantį užimtumo variantą.

   Tačiau Lietuvoje tokia sistema negalėtų veikti,  nes krašto apsaugos kvalifikacijų sistema iki šiol nėra suderinta su nacionaline kvalifikacijų sistema.

 

 Reziumuojant norėtųsi priminti, jog turtingos valstybės yra  turtingos ne tik todėl, kad   jų gyventojai yra išsilavinę ir įgiję aukštą profesinę kvalifikaciją. Žmogiškojo kapitalo sukūrimas – tai tik pusė reikalo, kita pusė – jo efektyvus panaudojimas. Todėl viliuosi, kad  jei siūlomas įstatymas būtų priimtas  Seime, šalies Vyriausiajai  ginkluotųjų pajėgų Vadei Prezidentei  užteks ryžto ir išminties jį vetuoti.

 

 2013 04 04