Kun. Robertas Grigas

 

Iš savilaidinio eilių rinkinio „Katakombų gėlės“ (1984 – 1986)

 

Lietuvai  šiandien

 

Nėra laisvės LAISVĖS ALĖJOJ

O virš uždarytos PRISIKĖLIMO bažnyčios

Šviečia lozungas “Šlovė TSKP!” *

Gedimino stulpų siluetus

Nuo sugriautų paminklų papėdžių

Baigia skusti partinis istorikas

Svetimųjų kariuomenių kojų

Nugludintas Vilniaus akmuo

Karalaičio Kazimiero rauda

Kurį ištrėmė ir po  mirties

/Tiesa, ne Sibiran – tiktai Antakalnin.../ **

Kartuvių aikštėje juodą iškeltarankę

“Liaudies mylimo vado” skulptūrą ***

Dienąnakt milicija su racijom saugo

/Klauskite, klauskit, vaikai,

Savo lietuvių kalbos mokytojų,

Kol jų dar turite, klauskite, - ****

Kodėl Kudirkos, Daukanto, Vaižganto,

Kodėl Vytauto – Perlojoj – paminklų

Niekam nereikia saugoti?/

Ieškau žemėlapy Donelaičio Tolminkiemio –

Tačiau randu tik “Čistyje Prudy”…*****

Ieškau laisvės  LAISVĖS ALĖJOJ

Tačiau susitinku tik melsvas uniformas,******

Gausėjančias link Muzikinio teatro sodo,

Kur “LAISVĖS LIETUVAI!” šaukė Kalantos ugnis


1986 V 27

 


*Stalino įsakymu uždarius Prisikėlimo bažnyčią – tautinio Atgimimo simbolį  Kaune, jos pastatas buvo paverstas  radijo detalių gamykla. Virš bažnyčios bokšto ilgus metus kaip ciniška patyčia puikavosi neoninis šūkis, garbinantis vienvaldę sovietų diktatūros partiją.


**Sovietų okupacijos metais atėmus iš tikinčiųjų Vilniaus Katedrą (buvo naudojama kaip paveikslų galerija), šv. Kazimiero karstas su Šventojo relikvijomis buvo perkeltas į nuošalią Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią Antakalnyje.


***Eilėraščio parašymo metu Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išdidžiai atgręžta į KGB rūmus, stovėjo sovietų totalizmo kūrėjo ir genocido pradininko Lenino statula; toje pačioje aikštėje carinis 1864 m. sukilimo malšintojas Muravjovas žudė patriotus (plg. V. Mykolaičio-Putino “Sukilėliuose” aprašytą kunigo Išoros sušaudymą).


****XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, ypač po vadinamosios Taškento konferencijos, suintensyvėjo Sovietų Sąjungos rusifikacinės pastangos; buvo reikalaujama rusų kalbos mokyti jau vaikų darželiuose.


*****SSRS aneksavus Rytų Prūsiją, visi baltiškos ir vokiškos kilmės vietovardžiai pakeisti išgalvotais rusiškais.


******Mėlynas uniformas dėvėjo sovietų milicija; nors tiesioginės jos funkcijos buvo kova su kriminaliniu nusikalstamumu, valdžia milicijos pajėgas dažnai mesdavo slopinti politinių protestų ir demonstracijų.

 

 

 

Dokumentinė poema “Sąžinės laisvė”

 

Taip, sąžinės laisvė

Nes taip rašoma LTSR Konstitucijos

Penkiasdešimtame straipsnyje*

Taip skaičiau “Tiesoje” –

Beveik tiksliame maskviškės “Pravdos” nuoraše**

Taip kalbėjo kažkurio atkūrimo –

Įkūrimo – išvadavimo mitinge

Petras Griškevičius.***

Taip, sąžinės laisvė,

Kartoju, praeidamas pro Švento Kazimiero****

Bažnyčią, nūnai ateizmo muziejumi tapusią.

Taip, sąžinės laisvė,

Sakykit, Žaliosios krikščionys,

Per lietų ir sniegą atėję Mišių išklausyti

Į kapines.

/Jūsų maldos namuose kolūkis mala grūdus –

Materija pirminė, sąmonė antrinė,

Anot barzdotųjų klasikų/.

Taip, sąžinės laisvė,

Ir tikinčiųjų jausmų niekas neįžeidinėja –

Priminkime sau ties dviem Jėzuitų

Kauniškės šventovės bokštais,

Po kurios altoriumi šiandien – suomiška pirtis

Sąžinės laisvės tikrovė ypač akinančiai atsispindi

Buldozerio peilyje, šiam šliuožiant į Kryžių kalną

Vykdyti “įsakymo iš aukščiau”...

Ant mokyklinio sąsiuvinio

Krenta ketvirtaklasio didvyrio ašaros –

Nučaižytas liniuote ir į kampą už ausies nutemptas –

“Ak tu davatka, fanatike, Dievo avinėli –

Jis neužsirišo raudono kaklaraiščio,*****

Neišvardijo katakombų darbų.

Ašarų takas, niekam negirdimas,

Vinguriuoja ant balto istorijos lapo

Ir kas išskaitys, ką ten rašo?

“Sąžinės laisvė!” – spiegia spauda,

Tele-akiratis, radijas,

Anilionio aparatinė,- “Sąžinės laisvė,******

Šimtąkart sąžinės laisvė,

Nes taip skelbia LTSR Konstitucijos

Penkiasdešimtas straipsnis,

Taip LKP suvažiavime kalba

Petras Griškevičius

…Giedriu kaip Ostija,

Permės grotų nukryžiuotu veidu

Šypsosi Kunigas Sigitas Tamkevičius...

 

1986 V 31

 


*LTSR – Lietuvos tarybų socialistinė respublika – Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos (tariamai “savarankiškos” SSRS sudėtyje) oficialus pavadinimas; Sovietų konstitucija veidmainiškai deklaravo daugybę pilietinių teisių ir laisvių.

 

**Sovietų pseudorespublikose leidžiamų komunistų partijos oficiozų turinys praktiškai tebuvo metropolijos spaudos kopijavimas.

 

***Petras Griškevičius – vienas paskutiniųjų prieš Lietuvos Atgimimą LKP (Sovietų Sąjungos komunistų partijos filialo Lietuvoje) I-ųjų sekretorių.

 

****“Poemoje” minimi akivaizdūs tikėjimo ir sąžinės laisvės varžymo faktai okupuotoje Lietuvoje, užfiksuoti 1972 – 1988 m. ėjusiame periodiniame pogrindžio leidinyje “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika”.

 

*****Raudonas kaklaraištis buvo komunistinės moksleivių organizacijos – pionierių – uniformos atributas. Švietimo įstaigose sovietmečiu mokiniai buvo verčiami stoti į pionierius, nepaisant jų tėvų ir jų pačių įsitikinimų.

 

******Petras Anilionis – sovietų funkcionierius, eilėraščio parašymo metu ėjęs vadinamosios Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pareigas. RRT buvo okupacinės valdžios  sukurta Katalikų Bažnyčios ir kitų konfesijų veiklai kontroliuoti.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Baudžiamojo kodekso motyvais*

68 straipsnis

 

Geltonų javų fone    

Ryškiai žaliai nudažytas

Stovi kolūkiečio namas

Dengtas raudonu šiferiu

 

Javas, aišku, sąmoningai

Rudeniop pradėjo gelsti

Kolūkietis irgi tyčia

Sienas nutepė žaliai

 

Nusikalstamai priderino

Atitinkamą stogo dangą –

Aišku kaip dieną –

“Agitacija ir propaganda”!

 

1986  VI  29

 

Baudžiamojo kodekso motyvais

62 straipsnis

 

Skrenda trikampiais į pietus

Nedrausmingi mūsų paukščiai

Nei jiems vizų, nei jiems paso,

Nei į  muitinę užeit

 

Pažiūrėkit, saugumiečiai,

Į tą netvarką didžiausią:

O gal “Kroniką” ten nešas

Po  n e t i k r i n t a i s  sparnais?!

 

Ir norėtųsi sušukti,

Rausvą pažymą iškėlus:

Tai “tėvynės išdavimas”!

Atsipeikėkit, gandrai!

 

1986 X 22


*Eilėraščiuose “Baudžiamojo kodekso motyvais” minimi okupuotoje Lietuvoje taikytos sovietų baudžiamosios teisės paragrafai, kuriais remiantis dažniausiai būdavo susidorojama su patriotais ir kitaminčiais. Pagal juos “antitarybine agitacija ir propaganda” laikytas bet koks nepasitenkinimo ar kompartijos neaprobuotos nuomonės  pareiškimas, žiauriai persekiojami Lietuvos valstybingumo simboliai (Vytis, Trispalvė). Bandymus pabėgti į užsienį, pasisekusius ar ne, sovietų baudžiamasis kodeksas traktavo kaip “tėvynės išdavimą”.     

 

 

 

Kun. Robertas Grigas

 

...Jau virš Vilniaus aušra...

 Iš rankraštinio eilių rinkinio „Dangus ir Dykuma“

 

 XXX   XXX   XXX

 

                           „Haec est hora vestra et potestas tenebrarum“*

                                                                               Lc 22, 53

 

Jau boluoja aušra... Sustabdykite tankus,

Jau praėjo tamsybių valdžios valanda.

Kraujas Trylikos inkaru sunkias į krantą,

Kur gyvens nugalėjusi laisvės tauta.

 

Ryto vėjas vidurnaktį baigia draskyti.

Ar su laisve gyvent – ar numirti su ja

Tvinsta žmonės į aikštes, ant potvynio švyti

Jūrų Žvaigždė, ir minios kartoja „Sveika“...

 

-Aušra, Rože, Mergele, jei Tu mus dar myli –

Sugrąžink, įsakyk, – Tu gali,- atgalios...-

Į šarvuotą, ledinę, pastėrusią tylą

Šaukia motina, sesė, dvasia Lietuvos.

 

...Jei dar myli... Marija! Mus Sūnui užtarki,

Nes kitaip žemės teisė ir vėl bus kurčia.

- - - Jau virš Vilniaus aušra! Nesuspėjote, tankai!

Jau į pragarmes garma šėtono valdžia!

 

1991 04 – 1993 02 10

 

 * Lot. „Dabar atėjo jūsų valanda, tamsybių siautėjimas“

                                                                             Lk 22,53

 

 

XXX   XXX   XXX

 

 

Man davėt rožę –

Tokią dygliuotą

Kaip tas lieptelis

Kuriuo einu

Į savo laisvę

Ar ešafotą –

Kaip Dievas nori –

Tiesiu keliu

 

Delnais suspaudžiau

Tartum likimą

Skaudų, bet savą

Iki gelmių

Ir sausio naktį

Tryliktą – trylika

Švenčiausių ašarų

Virto krauju

 

Ir jos užbūrė

Baltą karūną

Ant geltonplaukės

Tautos kasų

Jau nenuplėš jos

Sparnai siaubūnų

Jau neaptėkš jos

Gličiu purvu

 

Iš vieno perlo

Iš ametisto

Lelijos žiedo

Žalios rūtos

Kalte iškalta

Liete nulieta

Spindėk per amžius

Virš Lietuvos - - -

 

1991 05 24

 

 

1991 m. Sausio tryliktoji

 

Virš veidų ir žaizdų,

                     virš minių naktyje prasiskleidus

Paslaptingoji Rože,-

             tai ašarų maldos tenai, o ne sausio speiguota rasa –

Ant pažįstančių

           ir nepažinusių dar Jos nepaliesto grožio širdžių nusileidus

Tu laimėjai

               mūs‘ taikųjį mūšį – ne ginklo – stipresnio – teise - -

 

 

Ar girdi,

         neapkenčiantis, kruvinas, aklas pasauli,

Ar girdi? –

         jau triumfuoja ne smurtas, o laisvės svajužė šventa

Naują erą,

            kur Kūdikis Rožės skeptru viešpatauja,

Kaip gyvybę Anapus atverčia –

                                   dabar jau visų mūs‘ sesuo –

                                                                                 Loreta - -

 

1992 01 13

 

 

XXX   XXX   XXX

 

Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo,

Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.

Ar spėjai sušukti – ir ką? – Dangui, Rytdienai, Mamai

(Tėvynė!Ir laisvės – šviesos – sklidina begalybė!)

 

Skaudėjo labai? Sopulys numarino net skausmą?

(Žaizdas glamonėjantys motinų pirštai ir lūpos

Pajėgtų – sutraiškytais jų palaikais apsisiaustų

Ir dvasią, ir šypsnį, ir gyvastį savo įpūtę)

 

Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas,

Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių,

O siela pakilo ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią

Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo.

 

Kaunas, 1992 01