Sveikiname 90 metų sukakties proga

 

ANDRIEJUS ULEVIČIUS gimė 1922 11 30. Nuo 1942 m. priklausė LLKS. 1945 m. už partizaninę veiklą nuteistas kalėti 10 m. lageryje. Kalėjo Mordovijos ir Omsko lageriuose. Grįžęs baigė KPI. Inžinierius. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys. Apdovanotas Kario savanorio medaliu. Dabar gyvena JAV. A. Ulevičius atsiuntė rašinį apie tų laikų įvykius. 1945 m. rudenį Skriaudžių kaime, kuris yra 20 km į Šiaurės Vakarus nuo Prienų, 3 km. į Rytus nuo Jūrės, Geležinio Vilko partizanų rinktinės vado pavedimu buvo įkurtas rezervinis (susidedantis iš legaliai gyvenančių kovotojų) partizanų būrys „Saulėtekis". Jo nariais būryje buvo Andriejus, jo brolis Petras ir sesuo Onutė. Kiti trys broliai, gyvenę kitur, taip pat buvo įjungti į būrio veiklą. Būrį organizuoti buvo pavesta 20-metei Marcelei Levinskaitei, 1945-tųjų vasarą ištremtos į Sibirą Marijos Pūkienės samdinei (Pūkienės vyras, buvęs policininkas tapęs partizanu slapstėsi, o 1946 m vasario mėn. žuvo). Sūnus Antanas sovietinio saugumo aptiktas besislapstantis buvo nudurtas durklu.


Marcelė Levinskaitė gimė 1926 m. Prienų vls. Prieplaukio k. Ją augino pamotė (motina mirė vos dukrai gimus). Likusi Pūkių sodyboje Marcelė ketino išeiti partizanauti, tačiau, priėmusiai partizanišką priesaiką, buvo palikta gyventi sodyboje legaliai. Ji tapo ryšininke. Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Sravinskas-Žiedas pavedė jai palaikyti ryšį su Kęstučio kuopos vadu Kazimeru Pinkvartu-Dešiniu, kūno štabas buvo Prienų miškuose.


Tuo metu partizanų viltys buvo nukreiptos į Vakarus. Tikėta, kad kils karas ir jame dalyvaus visa tauta. Tam iš anksto reikia ruoštis kaupti ginklus, rengti kovai žmones, gyvenančius legaliai. Į partizanus priimdavo tik tuos, kuriems grėsė areštas ir ištrėmimas. Geležinio Vilko rinktinės partizanas Jonas Kleiza-Riešutas pavedė Marcelei Levinauskaitei-Aušrai suburti tokį būrį Skriaudžiuose. Vėliau tapęs Tauro apygardos vado Mykolo-Jono adjutantu bei Žalgirio rinktin
ės vadu Siaubu-Žalvariu, šį būrį toliau globojo, duodavo užduotis. Marcelė Levinauskaitė subūrė rezervinį "Saulėtekio" Lietuvos partizanų būrį iš 14 kovotojų. Būrio uždaviniai buvo įtraukti į būrį naujus narius, sekti saugumo dalinių išsidėstymą, gausumą ir judėjimą, rinkti žinias apie sovietinius aktyvistus ir juos remiančius asmenis platinti partizanų spaudą, atsišaukimus, kaupti ginkluotę ir šaudmenis. Būrio nariai priėmė partizano priesaiką. 1946 m. sausyje nauju būrio vadu buvo išrinktas Petras Džekčiorius-Švyturys (41 m.), nes, subūrusi būrį, Marcelė buvo, jos narių nuomone, per griežta, reikli, kategoriška. Būrio "Saulėtekio" nariai 1946 metų vasario 8-os naktį prieš rinkimus nupjovė 10 telefono stulpų ties Kauno-Marijampolės plentu tarp Skriaudžių ir Gudelių. Būrys platino per Aušrą gautą partizanų leidinį "Laisvės Žvalgą", atsišaukimus, kaupė ginklus. 1946-ų metų vasarą Aušra buvo iškviesta į Veiverius pas saugumo įgaliotinį Mocuk, kuris pareikalavo ją išsikelti iš Pūkų sodybos. Ji toliau glaudėsi pas būrio narius. Būrys tęsė savo veiklą.

A. Ulevičius, grįždamas iš lagerių, slapčia išvežė A. Miškinio poezijos rinkinį „Psalmės" ir išsaugojo jį iki Lietuvos Nepriklausomybės. A. Miškinio kūryba buvo publikuota knygoje „Sulaužyti kryžiai".

 

Iš E.Buroko knygos „Pūtėme prieš vėją. Laisvės kovotojai“ 5 dalies