Sveikiname 85-ių metų jubiliejaus proga

 

JONAS VENCKEVIČIUS

 

Gimė 1927 05 30 Kaune, verslininko šeimoje, kurioje mama šeimininkavo namie ir iš keturių vaikų užaugino tris. Gyveno savo name Žaliakalnyje, o represijos juos aplenkė nuslėpus nacionalizuotą turtą ir bajorišką praeitį. Tarp šeimos protėvių randama ir poeto Adomo Mickevičiaus atšaka. Istorijos šaltiniai giminės iš­takas nukelia į 1413 m., kai Vilniaus pilininkas Mingaila priėmė bajoro regalijas. Jose minima senolių žygiai gynybinėse Vytautinių dvarų užkardose ties Liaudies upe ir 1863 m. sukilime Baisogalos, Krekenavos, Upytės ir Truskavos apylinkėse.


Patriotinis auklėjimas J. Jablonskio pradinėje mokykloje skatino reikliai vykdyti kilnius skautybės priesakus - nepakanta pavergėjams, priešintis viskam, kas nelietuviška. Tai patvirtina išlikęs dešimtmečio moksleivio VVS (Vilniaus vadavimo sąjungos) nario pasas Nr.569032.


Karo išvakarėse, baigęs 6 skyrius, stebėjo, kaip Kauno Parodų paviljone telkiama raudonosios armijos ginkluotė. Ten atsidūręs, 1941 06 23 sukilimo metu krovė ginklus gabenti sukilėliams. Po leitenanto V. Zenkevičiaus padėkos, vado įsakytas ir ginkluotas šautuvu, per apšaudomą K. Petrausko gatvę nunešė šaudmenų dėžę į Kūno kultūros rūmus Sporto gatvėje. Leitenanto K. Ptašinsko įsakymu čia saugojo Europos krepšinio čempionų trofėjus, degią sporto halę, dengė radijo stoties prieigas. Taip LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) gretose prasidėjo jo 50-ties metų pasipriešinimo okupantams kelias.


I-ąją rezistenciją netruko pakeisti antroji: ANBO slapyvardžiu Kauno „Saulės" gimnazijoje tęsė priešnacinę veiklą. Vykdydami LLKS (Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos) įpareigojimus, necenzūruojamu vidaus paštu pagal telefonų knygą į provinciją jie siųsdavo perspausdintą pogrindinę spaudą, rinko ginklus, o Kačerginėje įsirengė slėptuvę rankinėms granatoms. Klausydami užsienio radijo žinių, sekė padėtį fronte ir pagal Maduonos radiofono išjungimo momentą nuspėdavo rusų lėktuvų bombardavimo laiką Kaune. 1944 11 07, klasės draugų išduotas, buvo „Smeršo" suimtas penkių gimnazistų byloje. Nors nerado pagrindinių įkalčių, ginklų-pistoletų, ir neišaiškino įslaptintos organizacijos „Jaunime, pirmyn" ryšių su Didžiosios Kovos rinktinės partizanais Palemone, bet rado kitą ginkluotę, spausdinimo šriftus ir vokietmečiu VLIK'o (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) platintus kelis „Laisvės kovotojo" egzempliorius. Kratos metu liko nepastebėtas jau sovietmečiu spausdintas LLA (Lie­tuvos laisvės armijos) štabo leidinys „Karžygys" (1944). Išvengta kankinančių tardymo metodų.

Nuteistas pagal 58 straipsnį, sekė alinantys etapai iš būstinės Žaliakalnyje (Perkūno al. 4) per Garliavą, Kalvariją. Su pirmuoju nenuteistų kalinių iš Lietuvos ešelonu 1945 02 10 pateko į Kalinino (dabar Tvėrio) NKVD speclagerį Nr.140. Paskui etapas nubloškė prievartiniams darbams į Taliną ir Rygą. Čia su vokiečių karo belaisviais atstatinėjo susprogdintus uostus.


Prieš suėmimą duotą priesaką - neišduoti, išgyventi ir sugrįžti, įvykdė iki galo. 1947 m., suklastojęs dokumentus, grįžo mokytis į Kauną. 1949 m. baigė II suaugusiųjų gimnaziją ir įstojo į VDU medicinos fakultetą. 1955 m. buvo paskirtas dirbti gydytoju į Prienų rajoną. Šilavote 1956 m. vedė ir persikėlė į Kauną. III ligoninėje dirbo eiliniu terapeutu iki 2000 m. Aštuntame dešimtmetyje įsijungė į IV dvasinės rezistencijos sąjūdį - gyd. P.Butkevičiaus, A.Patacko organizuotą religinės-tautinės minties atsparos grupę. Slaptai rašė ir platino „Aušrą", „LKB kroniką" - 4 jo straipsniai buvo pagarsinti per Vakarų radijo stotis. 1980 m. įsteigė Balio Gajausko fondą - prisiminti, remti, ir šviesti tautiečius. Per dešimtį metų išleido apie 200 spaudinių. Nuo 1982 m. redagavo periodinį „Laisvės šauklio" informacinį biuletenį, kurį 1987 m. papildė penkiais radijo žurnalo numeriais, tiražuotais garsajuostėse. Po 1987 m. rugpjūčio 23 d. minėjimo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje buvo pažemintas pareigose.


Sovietmečiu Kauno kapinėse prižiūrėjo apie 100 čia palaidotų įžymių tautiečių kapų ir kasmet Vėlinių, Vasario 16-sios proga organizuodavo jų atminties pagerbimą.


Penktasis J. Venckevičiaus veiklos prieš okupantus tarpsnis susijęs su Atgimimu. 1988 m. Sąjūdžio, LPKTS gretose publikavo straipsnius pasipriešinimo istorijos tematika. 1991 m. Palemone (Ateities pl. 50) pastatė kryžių devyniems nužudytiems partizanams, 1990 m. reabilituotiems. Atleidus partietį - Kauno III klinikinės ligoninės vyr. gydytoją iš pareigų ir J. Venckevičių išrinkus Dainavos poliklinikos Sąjūdžio grupės įgaliotiniu, tarp jų jau nebuvo komunistų. 1991 m. pradėjo dirbti KAD Kauno apskrities komendantūros medicinos komisijoje. Po 1941 m. TDA (Tautinio darbo apsaugos) sukilėlio ir 1944 m. partizano priesaikos, ketvirtą kartą prisiekė kaip atkurtos Lietuvos kariuomenės karininkas. Jam suteiktas Kario savanorio statusas, Krašto apsaugos ministerijos aprobuotas II gr. invalidumas ir dimisijos kapitono laipsnis laidavo J. Venckevičiaus apdovanojimą Savanorio kūrėjo medaliu ir LR I-ojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimą.