Stasys Jurgis Venskus                                                                                                                          Žiūrėkite nuotraukas

Stasys Jurgis Venskus gimė 1941 12 19, Vainute, Vainuto vls., Tauragės apskr. Tėvai - samdomi darbininkai, po karo - tarnautojai. 1948 - 1959 m. mokėsi Vainuto progimnazijoje, vėliau tapusia vidurine mokykla, ir ją baigęs įstojo į Vilniaus universitetą. Čia 1960 - 1966 m. studijavo fiziką, ekonomiką ir filosofiją, pagrindinė įgyta kvalifikacija - ekonomisto. 1966 - 1969 m. dirbo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete bei Mokslinių tyrimų sektoriuje.


1970 - 1990 m. dirbo įvairiose respublikinėse ir sąjunginio pavaldumo įmonėse bei organizacijose (projektavimo - konstravimo, darbo mokslinio organizavimo, remonto - statybinėse) bei Kaimo statybos ir Finansų ministerijose.

1989 m., dirbdamas RTSOS Respublikiniame remonto ir statybos treste bei jam pavaldžiose remonto - statybos valdybose, inicijavo Lietuvos Sąjūdžio grupių steigimą, buvo pakviestas į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, vėliau nuo Sąjūdžio grupių susivienijimo buvo iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto Tarybos deputatus ir išrinktas Vilniaus miesto Tarybos nariu. Be to, apie 1992-1993 m. buvo kooptuotas į Vilniaus miesto Sąjūdžio Tarybą.


Istorinėmis 1991 m. sausio dienomis, sovietinei armijai pradėjus „šliaužiančiąją" okupaciją, Vilniaus miesto Taryboje jam buvo patikėta paslėpti Tarybos posėdžių dokumentaciją, kurią jis paslėpė savo bute, ir tik praėjus realiam pavojui, gražino ją Tarybai. Be to, buvo skirtas atsakingu už budėjimo organizavimą bei kontrolę visą parą Vilniaus merijoje, taip pat - nuo Vilniaus miesto Tarybos buvo paskirtas atstovu į Vilniaus merijos sukurtą specialųjį štabą, kurio viena iš funkcijų buvo padėti organizuoti bei materialiai aprūpinti svarbių valstybinių pastatų apsaugą ir gynybą. Minėtame štabe pirmasis iškėlė mintį dėl gatvių, vedančių link LR Seimo pastato, užbarikadavimo bei prieštankinių griovių iškasimo neapsaugotoje teritorijoje nuo Neries upės pusės. Šie pasiūlymai štabe buvo priimti palankiai. S. Venskus pats ėmėsi iniciatyvos minėtiems pasiūlymams įgyvendinti, užmezgė ryšius su atitinkamais atsakingais asmenimis Seime, Vilniaus m. savivaldybėje bei Trakų, Ukmergės, Kauno, Panevėžio miestų Tarybų vadovais arba jų pavaduotojais. Jie neapvylė ir jau kitą dieną pirmieji atėjo į pagalbą. Trakai atsiuntė sunkiuosius savivarčius su milžiniškais akmenimis, po to buvo pradėti vežti statybiniai blokai bei plokštės iš Kauno ir kt. S. Venskaus ir jo bendražygių idėjos buvo įgyvendintos su kaupu.


Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo apgintas. 1995 m. baigėsi Vilniaus miesto Tarybos pirmoji kadencija. Tačiau greta to, nuo 1992 m. kovo mėn. jis buvo dirbo ir Lietuvos banke, Kredito įstaigų priežiūros departamente. Greta pagrindinio darbo visą laiką teko dalyvauti ir visuomeninėje bei sportinių organizacijų veikloje; 1961-1965 m. buvo Vilniaus universiteto sambo imtynių bei Lietuvos „Žalgirio" draugijos laisvųjų imtynių rinktinių narys, 1974-2006 m. dalyvavo Vilniaus keliautojų klubo (Lietuvos keliautojų sąjunga) veikloje - buvo vienu iš visuomeninių kalnų žygių vadovų (Kaukazo, Pamyro, Tian Šanio ir kt. kalnuose), 1971-2010 m. dalyvavo Vilniaus liaudies dainų klubo „Raskila" veikloje, 2005 -2010 m. Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarybos narys.


Siekdamas savo asmenine iniciatyva prisidėti prie įžymios istorinės datos - Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, 2007.08-2009.05 mėn. keturių žemynų (Europos, Afrikos, P.Amerikos bei Azijos) kalnuose šešiais etapais įkopė į 12 viršukalnių, iš jų ir į vienas iš aukščiausių - Elbrusą, Monblaną, Kilimandžarą, Kenijos k., Akonkagvą ir į aukščiausią Himalajuose žygio kalnų kategorijoje Meros kalną, viršukalnėse paslėpė specialias kapsules su Lietuvos tūkstantmečio ženklu bei ženklais visų Lietuvos istorinių sostinių ir kitų didžiausių miestų. Be to, paskutiniajame žygyje - 2009. 05 Meros kalno (6654 m.), viršūnėje paliktoje kapsulėje be minėtų regalijų Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vadovų pageidavimu dar įdėjo ir atkurtos Lietuvos valstybės deklaracijas (1918 m. vasario 16 d., 1949 m. vasario 16 d. ir 1991 m. kovo 11 d.), siekiant ypatingai paminėti paskutinįjį šimtmetį Lietuvos tūkstantmečio istorijoje.