VILIUS BRAŽĖNAS



 

 

 

 

 

Vilius Bražėnas (1913 m. balandžio 6 d. Rygoje – 2010 m. spalio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, feljetonistas, paskaitininkas, dainininkas tenoras.


LLKS nario Romo Petro Šaulio archyvo fotografijose -Vilius Bražėnas


Biografija

1922 m. su tėvais persikėlė gyventi į Lietuvą. Studijavo elektrotechniką Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. baigė Karo mokyklą. 1926 m. tapo skautu Kelmės progimnazijoje. Dirbo Energijos, Verslų ūkio valdybose. 1939 m., prasidėjus karui, mobilizuotas į Lietuvos kariuomenės ryšių batalioną Kėdainiuose. Vokiečių okupacijos metais talkino pogrindžio organizacijos „Lietuvos laisvės kovotojų” veiklai. 1944 m. būrio vadas Sedos kautynėse prieš sovietus. Vėliau pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje kartu su kitais atkūrė korporaciją „Vytis”. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Studijavo Bridžporto inžinerijos institute. Iki 1976 m. dirbo elektronikos bendrovėse.

Kūrybinė veikla

Nuo 1932 m. bendradarbiavo spaudoje („Kuntaplyje“, „XX amžiuje“, „Lietuvos aide“, „Skautų Aide“ ir kt.). Feljetonus pasirašinėjo Bražviliaus slapyvardžiu. Jo feljetonai buvo skaitomi per radiją, Jaunimo teatre, literatūros vakaruose. 1985–1987 m. JAV savaitraščio „Lee Constitution” redaktorius. Parašė ne vieną skautišką dainą. Jo žodžiais sukurta daina „Atgimė tėvynė“ 1938 m. tapo II skautų stovyklos himnu. Vokietijoje dainavo Tremtinių operoje, kvarteto „Aitvarai“ solistas tenoras.

Visuomeninė veikla

1951–1971 m. JAV lietuvių bendruomenės Konektikuto apylinkės valdybos narys, pirmininkas, apygardos politikos komiteto valdybos narys, apygardos pirmininkas. Kelias kadencijas Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys.

Nuo 1977 m. per John Birch Society padalinį American Opinion Speakers Bureau apie 1000 kartų kalbėjo amerikietiškoms ir lietuviškoms auditorijoms, keletą kartų apvažiuodamas visas JAV valstijas, išskyrus Havajus. Paskaitų temos: „Detente With Monsters”, „Stop Financing Communism”, „Stop Building Communist Missiles”, „How To Abolish Communism”, „Signeposts To Tyranny”.

Aktyviai dalyvavo steigiant politines amerikiečių patriotų grupes, per kurias buvo garsinama ir Lietuvos laisvės byla („Lithuanian American anticommunist group”, „Lithuanian Freedom Forum”, „Waterbury Americanism Forum“, „Stamford Forum for American Affairs“), taip pat buvo „America’s Future”, „John Birch Society”, „Eagle Forum”, „Larry McDonald Crusade – Stop Finansing Communism” narys.

1988–1991 m. VLIK valdybos vicepirmininkas informacijos reikalams. Rezoliucijų komiteto Baltijos valstybėms vaduoti pirmininko specialusis asistentas. Lietuviškoje ir amerikietiškoje spaudoje rašė informacines apžvalgas apie tarptautinę užkulisinę politiką. Dalyvavo daugelyje radijo ir televizijos laidų. 2002 m. grįžo į Lietuvą.[2]

Įvertinimas

  • 1937 m. Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medalis
  • 1938 m. skautų „Lelijos“ ordinas
  • 2003 m. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
  • 2004 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medalis „Už nuopelnus Lietuvai”

Bibliografija

  • „Normuotos šypsenos“ (feljetonų rinkinys) 1948 m.;
  • „Kalorijos ir doleriai“ (feljetonų rinkinys) 1952 m.;
  • „Sąmokslas prieš žmoniją” (publicistika) 1975 m. (antras leidimas – 1978 m., perleista Lietuvoje 1997 m.);
  • „Nauja pasaulio santvarka? Lietuva ir pasaulis iš JAV dešinės žiūrint” (publicistika) 2000 m.;
  • „Po dvylika vėliavų. Tarp tironijos ir laisvės” (autobiografinė knyga) 2005 m.

Maršalo lazdą iškeitęs į plunksną
Vilius Bražėnas - vertas Nobelio taikos premijos

Pakelti Lietuvą „iš apačios“
Su ryžtu dirbti LIETUVAI
Gyvename nesvietiškai svarbiu laiku – Lietuvai kiekvienas esame reikalingas
Pareigos keliu

V.Bražėnas: Kodėl?
Mirė žymus publicistas, antiglobalistas, antikomunistas

Viliaus Bražėno Kreipimasis į Tautą „Kad tiek kovų nenueitų veltui“

 

 





 

 

 

Ryšių su Lenkija lygtis

Šviesios atminties Viliaus Bražėno straipsnis („Varpas“, 2010 m. Nr. 7)

 

Ko jau ko, bet negerovių pasaulyje netrūksta. Kai baigėme valstybinį gedulą dėl kaimyninę Lenkiją ištikusios neįtikėtinos nelaimės, galima ramiau, be užuojautos ašarų pakalbėti apie gedulo metu kilusius klausimus.

Pirmiausiai reikėtų nepamiršti, kad istorijoje ir šiandienos pasaulyje plačiau besižvalgantis žmogus neturi leisti nei džiaugsmo, nei liūdesio ašaromis praskiesti jo visuomenines smegenis. Tai galioja ypač valdžios žmonių ir viešąją nuomonę formuojančioms galvoms. Manding Lenkijos tragedijos reikšmės Lietuvai vertinimas trijų  dienų  valstybiniu gedulu buvo atliktas matuojant kreivoku istoriniu masteliu. Taip atrodo atsisukus į asmeniškai nugyventus istorijos metus ir šiandien žvelgiant į tuščią plotą, kuriame turėtų stovėti ant daugelio ramsčių pakeltas Laisvės kovų paminklas mūsų pačių Didvyriams ir Didmoterėms. Be to, šis gedulas iškėlė klausimą: ar nereikėtų mūsų daugiamečių „katynių“ ir okupantų žudikiškų „avarijų“ aukas kasmet pagerbti vienos dienos valstybiniu gedulu?

Kai įsijungiame į svetimą gedulą, būtina į tokio įsijungimo istorinio vertinimo lygtį pirmiausiai įterpti istorinius „žinomuosius“, paženklinant juos pliuso ar minuso ženklais. Pirma, šiemet neįmanoma nepaminėti tokio svarbaus „žinomojo“, kaip Žalgirio mūšio. Greta to skaitytojai neleistų pamiršti Suvalkų sutarties želigovskiados ir  ultimatumo „gerų kaimyninių santykių“ atstatymui. Tam tiko liaudies išminties gabalėlis: „Per gvoltą bučiuojant dvasia smird“.