Sveikiname 85 metų sukakties proga


 

BRONIUS ZLATKUS gimė 1927 m. spalio 14 d. Skirjočių k., Radviliškio vls. ūkininko šeimoje. Baigęs Radviliškio gimnaziją mechaniką studijavo Kauno VDU Technologijos fakultete.


1947 m. lapkričio mėn. jis buvo areštuotas. Už veiklą „Geležinio vilko" pasipriešinimo organizacijoje nuteistas kalėti 10 m. Bausmę atliko Norilsko, Magadano lageriuose.


Nepaklusnumo atvejų Norilsko Gulage būta visą laiką, tačiau lagerio administracija susidorodavo su jais nedelsiant ir ryžtingai.

1950 m. gruodžio mėn. su paskutiniais perkeliamais politiniais kaliniais iš Norilsko PDL. B. Zlatkus pateko į Gorlago pirmąjį lagerį, vadinamą Medvežką.


Visą praleistą Gorlage laiką jis dirbo tik konvojaus saugomose brigadose. Metus praleido BUR'e - sustiprinto režimo barake. Priežastis ta. kad jis buvo kaltinamas operdalies agento likvidavimo organizavimu.

1952 m. rugsėjo 8 d. į Gorlagą atgabeno 1200 vyrų iš Karagandos lagerių, atrinktų numalšinus ten vykusius neramumus ir bruzdėjimus. Dauguma - Vakarų ukrainiečiai. Atvežta ir apie 70 jaunų, drąsių lietuvių. Atvykėlius išskirstė: 400 į Medvežką, likusius į miesto statybas 4-tąjį ir 5-tąjį Gorlago skyrius.


Senbuviai ir naujokai susitarė ir numatė konkrečių veiksmų programą. Buvo sudaryta pasipriešinimo lagerio režimui organizacija, kuri sukilimo metu pavadinta „Norilsko vyčiai". Penketukų principu sudarytos apsaugos-kovos grupės. 1952 m. spalio-gruodžio mėn.
vyko aktyvus apsivalymas nuo kalinių-čekistų parankinių, kaltų dėl likimo brolių suluošinimo ir dėl prie laikinių mirčių. 1952 m. pabaigoje pasipriešinimo organizacija kontroliavo lagerių vidaus gyvenimą. 1953 m. buvo suformuotos lietuvių, ukrainiečių karinės pasipriešinimo struktūros, apsirūpinta šaltaisiais ginklais tam atvejui, jeigu Gorlago administracija bandytų kriminalinių recidyvistų pagalba slopinti nepaklusnumą. Tai bandyta padaryti Kajerkane, antrajame Gorlago skyriuje. Įvyko pjautynės, buvo aukų. Kriminaliniai recidyvistai, apie 100 vyrų. buvo išguiti iš zonos.


Broniui buvo pavesta reguliuoti santykius su musulmonais. Sukilimo metu Medvežkoje jis turėjo būti atsakingu už vidaus tvarką, priešgaisrinę apsaugą „kalinių respublikoje".


Sukilimą nuslopino kariuomenės daliniai su durtuvais. Iš 4.5 tūkst. kalinių atskirti 182 vyrai, jų tarpe ir B. Zlatkus, buvo uždaryti garnizono kareivinėse, vėliau išvežti į buvusį trijų barakų lagerį Kupec.

Berijos areštas, pokyčiai Kremliuje išgelbėjo šiuos kalinius nuo susidorojimo. 1953 m. rugpjūčio 26 d. iš Norilsko jie perkelti į Magadano sr. lagerį „Jubilejnyj", kurį rado tuščią.


Praėjus porai dienų, pasirodė kapitonas pėstininkų uniforma, kuris paaiškino, kad šalia yra šachta, susisiekianti su kvarco gysla, turtinga aukso. Pasiteiravo, ar kaliniai eis dirbti. Pasitarę kaliniai sutiko. Pasiskirstė įtakos zonomis: lietuvių atstovas vadovaus visiems darbams viršuje, ukrainiečių — šachtoje, rusų — mechaninėse dirbtuvėse. Broniui Zlatkui pavesta vadovauti darbams paviršiuje 1954 m. buvo suluošintas šachtos viršininkas už žiaurų elgesį su ukrainiečiais tremtiniais. B. Zlatkus išvežtas į Susumano kalėjimą. 1954 m. lapkričio mėn. iš baudos lagerio jį išleido į tremtį.


1955 m. Bromus vyko pas tėvus - tremtinius į Irkutsko sr.
Bodaibo rj. 1959 m. grįžo į Lietuvą. Bet tik 1962 m. jam leido prisiregistruoti Lietuvoje. Dirbo naftos žvalgybos ekspedicijoje vyriausiu mechaniku. Sąjūdžio metu buvo grupių koordinatorius. 1989 m. rugsėjo mėn.jam pasiūlyta vykti į Norilską, tartis, kad būtų įamžintas ten žuvusiųjų karininkų ir lietuvių politinių kalinių atminimas. Išvyko Bromus Zlatkus, architektas Giedrius Laucius, fotožurnalistas Juozas Kazlauskas ir ten 1941 m. įkalintas karininkas Teofilis Šimonis, topografas. Priėmimo metu miesto vykdomajame komitete gautas pažadas, masinio kalimų laidojimo vietoje Šmidto kalno papėdėje įrengtus garažus iškelti ir toje vietoje įrengti stalinizmo aukoms pagerbti skirtus paminklus. Ir ne tik lietuviams, bet visiems tranšėjose palaidotiems apie 90-100 tūkst. įvairių tautybių kaliniams. Pažadą ištesėjo. Taip Taimyre atsirado rimties ir liūdesio vieta.

Bronius Zlatkus yra kalnakasybos technikas, inžinierius mechanikas. Pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Karys savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko Kryžiaus kavalierius, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, Andrejaus Sacharovo atminimo ženklu (2003 m., Maskva).


Iš E.Buroko knygos „Pūtėme prieš vėją. Laisvės kovotojai“ 5 dalies