Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas ryšiams su Lietuvos kariuomene  ANTANAS BUROKAS

Antanas Burokas gimė 1944 m. spalio 27 d. Ukmergėje, 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Mokėsi Ukmergės IV-oje vidurinėje mokykloje. 1963 m. Antanas baigė šią mokyklą ir tais pačiais metais buvo pašauktas į sovietinę armiją. Tarnybos metu baigė ryšininkų seržantų mokyklą. Ištarnavęs 3 m., grįžo namo. Dirbo Ukmergės socialinės rūpybos skyriuje inspektoriumi. 1967 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą - studijavo istoriją ir fizinį lavinimą. Su draugais įkūrė "Šviesos" futbolo komandą. 1972 m. baigė VVPI ir liko dirbti "Šviesos" klubo pirmininku bei fizinio lavinimo dėstytoju valandininku. 1972 m. perėjo dirbti fizinio lavinimo dėstytoju į Vilniaus politechnikumą. Čia dirbant gimė dvi dukros - Sigutė ir Renata (1971 12 07 ir 1975 09 15). 1977 m. perėjo dirbti į Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą - internato auklėtoju ir fizinio lavinimo mokytoju. 1981 mokslo metų pradžioje - pervestas į fizinio lavinimo mokytojo pareigas.

Grižęs iš armijos, Antanas dalyvavo pogrindinės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje. Dirbdamas M. K. Čiurlionio mokykloje, pradėjo domėtis šilkografija - tai toks spausdinimo būdas, kuris labai pravertė LLKS leidybai pogrindyje. Vėliau Antanas susipažino su būsimais Klaipėdos dramos teatro aktoriais Kęstučiu Žilinsku ir Albertu Bartašiūnu bei jų kurso draugais. Kęstas sukūrė "Varpo" laikraščio faksimilę. Su bendražygiais Petru Grainiu, Vytautu Vaineikiu, Stase Vaineikiene, kunigu Juozu Dabravolsku, Jonu Kujeliu, Zigmu Vašatkevičiumi, Viliumi Vagoniu, Vladu Šiška, Aldona Zalatoraite, Albertu Zalatoriumi, Juozu Apučiu, savo dukra Sigute, broliais Edvardu ir Jonu bei kitais, Antanas darė viską, kad pasirodytų pogrindinis laikraštis, šaukiantis į kovą su pavergėjais. Lietuvos revoliucinio išsivadavimo fronto vardu 1975 m. išėjo pirmasis "Varpo" numeris.

Jaunimo hipių judėjimas, "The Beatles" muzika, Romo Kalantos susideginimas, Maskvos olimpiados ignoravimas, lenkų "Solidarumas", lenkų kardinolo Karolio Voitylos išrinkimas Popiežiumi Jonu Pauliumi II-ju, JAV ir SSSR ginklavimosi varžybos, pastarąją atvedė prie agonijos. Visa tai įgalino suvokti, kad artinasi tautų kalėjimo - Sovietų Sąjungos žlugimas. Estijoje, Latvijoje liaudies Frontai, Lietuvoje "Persitvarkymo Sąjūdis" - skatino žmones siekti laisvės. Kuriasi Lietuvos Šaulių sąjunga, vyrai registruojasi krašto apsaugos savanoriais. Brolio Edvardo ir Vytauto Basčio paskatintas, Antanas stojo į Šaulių sąjungos narių gretas. Dalyvavo Šaulių sąjungos atkuriamajame suvažiavime, kuris vyko 1990 m. vasario 15 d. Kaune. Antanas su draugais įkūrė Vilniaus Šaulių rinktinę, buvo išrinktas jos atsakingu sekretoriumi, vėliau - štabo viršininku, deleguotas į Šaulių sąjungos centro valdybą. Prieš šv. Kalėdas, jo manymu, neteisėtai perrinktas Vilniaus rinktinės vadas Vytautas Milvydas, ir Antanas atsistatydino iš Vilniaus štabo viršininko pareigų. 1991 m. sausio 7 d. Šaulių sąjungos būstinėje Vilniuje įvyko Vilniaus šaulių rinktinės susirinkimas. Čia atvykęs Gediminas Jurčiukonis šaulius pakvietė saugoti ir ginti AT, nes, esą gauta informacija, kad "jedinstvininkai" ruošiasi šturmuoti Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Sausio 8 d. ankstų rytą šauliai buvo įleisti į rūmų vidų ir paskirstyti į postus. Milicijos vadovams blogai įvertinus esamą padėtį ir nepasiruošus galimam puolimui (o gal ir specialiai nepasiruošus, kas gali paneigti), "jedinstvininkų" minia kartu su persirengusiais sovietų kariškiais šturmavo AT pastatą ir pro milicininkų gretas prasiveržė į pagrindinio įėjimo kiemą. Rūmų apsaugos vyrų, šaulių, savanorių ir nepasišalinusių milicininkų pastangomis užpuolikams buvo užtvertas kelias prasiveržti į AT pastato vidų. Antanui su bendražygiais teko "jedinstvos šturmo elitą" "pasveikinti" stipria vandens srove, sulaikyti vieną "drąsuolį" - plastmasių gamyklos darbininką baltarusį, kuris tardomas prisipažino, kad jį profsąjungos pirmininkas gerai "pagirdė" ir pasiūlė, kaip ir kitiems rusakalbiams darbininkams, išvaikyti buržujus iš AT rūmų. Aukščiausios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis per radiją pakvietė Vilniaus miesto gyventojus į pagalbą, ir prie AT pastato suplūdo tūkstančiai gynėjų. Prasidėjo budėjimas. Antanas su Eugenijumi Martinkumi dvi naktis saugojo Gedimino bokštą. Jie buvo uniformuoti, aprūpinti guminėmis lazdomis. Aukščiausioje Taryboje teko dar du kartus duoti savanorio priesaiką. Iš Eugenijaus Jakimavičiaus pažįstamo medžiotojo gavo šautuvą, palikę raštelį su parašu, kad ginklas rekvizuojamas. Palaikė ryšį su Vytautu Milvydu, o ypač su Albinu Kentra, buvusiu partizanu, kurio broliai partizanai žuvo už tėvynę. Naktį iš sausio 12-sios į 13-ąją uniformuoti ir ginkluoti vyrai buvo išvesti į vidinį kiemelį. Užsienio korespondentus susodino į autobusą. Visa AT buvo apstatyta autobusais ir apsupta tūkstančiais iš visos Lietuvos atvykusių žmonių - patriotų, kurie buvo pasiruošę ginti parlamentarus ir tuometinės Lietuvos širdį - AT rūmus. A. Burokas anksčiau buvo davęs šaulio priesaiką.

Esant tokiai padėčiai, jis prisiekė ir kaip AT gynėjas. Palaidojami žuvusieji sausio 13-ąją. O sausio 16-tą, kaip pasakė mons. Kazimieras Vasiliauskas, gimė šūvio pašauktas Antano sūnus Vladas. 1991 m. sausio 17 d. buvo priimtas Savanoriškos krašto apsaugos (SKAT) įstatymas. Aukščiausios Tarybos gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas Antaną ir Eugenijų Martinkų pakvietė į tarnybą. A. Burokas pradėjo dirbti mokymo instruktoriumi, vėliau buvo paskirtas pirmuoju SKAT mokymo skyriaus viršininku - organizavo savanorių mokymą. Vėliau buvo paskirtas SKAT kultūros poskyrio viršininku, karinio organizacinio skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau - šio skyraus viršininku, ryšių su visuomene skyriaus viršininku. Į atsargą išėjo 1994 m. gruodžio 24 d. Per tarnybos SKAT laikotarpį Antanui labai daug kuo padėdavo jo broliai, buvę bendradarbiai, draugai. Parūpindavo dujinių balionėlių, šovinių. Brolis Edvardas įkalbėjo Lietuvos buitinės chemijos direktorių Vytautą Milinavičių pradėti pirmųjų dujinių balionėlių gamybą KAD-ui. Įmonėje buvo gaminama mokymams reikalinga įranga. Tarnaudamas SKAT, su bendražygiais įkūrė laikraštį "Savanoris", kurio vinjetę sukūrė Romas Karpavičius su Rimu Bagdonu.

Laikraštis įkurtas KAD-o direktoriaus Audriaus Butkevičiaus ir SKAT štabo viršininko Jono Gečo pavedimu. Pirmosioms kovo 11-sios metinėms subūrė karinį orkestrą iš M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos, Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos, konservatorijos studentų, įkūrė foto-video studiją, chorą. 1995 m. Antanas buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, miesto plėtros komitetą, buvo administracinės teisės pažeidimų komisijos pirmininkas. Dirbo UAB "Senamiesčio ūkio" personalo ir juridinio skyriaus vedėju, teritorijos priežiūros inžinieriumi, meistru. Vėliau UAB "Rasų valda" vadybininku, o nuo 2007 m. yra valstybės tarnautojas, dirba Šnipiškių seniūnijoje vyresniuoju specialistu.

A. Burokas - vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkūrimo iniciatorių, buvo išrinktas jos pirmuoju garbės teismo pirmininku ir dvi kadencijas - organizacijos pirmininko pavaduotoju. Išėjęs į atsargą, iki šiol jis vadovauja Lietuvos krašto apsaugos bičiulių klubui, yra Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys. Bendradarbiauja leidžiant šios organizacijos žurnalą "Varpas". Nesenai susikūrusios Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti krašto apsaugos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojas, vėliau - jos pirmininkas. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Saulių parlamento gynėjams ženklu, įstojimo į NATO, KAM medaliu, LIETUVA-NATO medaliu, medaliu Už Nuopelnus Lietuvai (KAM lygmenyje), Šaulių ženklo ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu "Buvome-Esame-Būsime", Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ordinu "Už Tėvynės laisvę", I-ojo laipsnio medaliu "Už Nuopelnus Vilniui ir tautai", Lietuvos Seimo pirmininko, Krašto apsaugos departamento direktoriaus, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko, Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio, Vilnaus miesto savivaldybės, visuomeninių organizacijų, buvusių darboviečių padėkomis ir garbės raštais už tarnybą, darbą ir sportinius pasiekimus. Apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Gyvena su žmona Irina-Astra ir dabar jau studentais sūnumis, Vilniaus dailės akademijos skulptūros studentu Vyteniu ir Vilniaus universiteto istorijos fakulteto studentu Vladu.