Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Pietryčių Lietuvos klausiūmais  KAZIMIERAS GARŠVA
 

Gimė 1950 metų lapkričio 11 d. Linkuvoje (dab. Pakruojo raj.).

1968-1973 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete Kazimie­ras studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1973-1976 m. Kalbotyros insti­tute Maskvoje - bendrąją kalbotyrą. 1977 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Priegaidės fonologinėje sistemoje" (remiantis lie­tuvių kalbos medžiaga). 1993 m. jam suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.

1973 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ins­titute. K. Garšvos svarbiausios mokslinio tyrinėjimo kryptys - lietuvių kalbos tarmės, bendrinės lietuvių kalbos fonetika ir fonologija, lietuvių kalbos ploto ir pakraščių šnektų istorija, tikriniai vardai, šiaurės Lietuvos laisvės kovų istorija, Armija krajova Lietuvoje. Parašyta apie 100 mokslinių ir 200 populiarių straipsnių, sudarytos 5 knygos. Jis - dešimties knygų ir „Žiemgalos" žurnalo, „Vo­rutos" laikraščio redakcinės komisijos narys. Aprašyta šiaurės vakarų panevėžiškių tarmė, Latvijos, taip pat Seinų krašto, Gudijos lietuvių šnektos. Knygos „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos" bendraautorius (trys leidimai). Mokslininkas - knygos „Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai" (1990,2 leidimai) autorius. Parengtas darbas „Lietuvių kalbos pakraščių šnektų fonologija". Įrašė 300 juostų tarmės tekstų. K. Garšva vadovavo 10 studentų kursiniams, diplominiams darbams, doktorantų studijoms. Vytauto Didžiojo universitete jis dėstė dialektologija. Kazimieras dalyvavo (7 iš jų vadovo) 30 ekspedicijų. Ekspedicijose surinkta medžiaga apie lietuvių kalbą, jos tarmes, apie liaudies dainas, gyvenimo aktualijas sudėta į keletą knygų.

Kazimieras Garšva - „Vilnijos" draugijos pirmininkas, „Žiemgalos draugijos ir Lietuvos Sąjūdžio tarybų, kitų visuomeninių, valstybinių komisijų narys.