Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos

 

ĮSTATAI

 

1 . Bendrosios nuostatos.

 

1.1.  Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (toliau – LLKS) yra iki Lietuvos Respublikos
Nepriklausomybės atkūrimo pogrindyje, visą okupacijos laikotarpį veikusi ir atkūrusi savo veiklą visuomeninė organizacija (asociacija), savo gretose
jungianti Lietuvos Respublikos piliečius ir kitose šalyse gyvenančius LLKS rėmėjus.

1.2.  LLKS teisinė forma – asociacija. LLKS veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje. Buveinės
adresas: Ukmergės r. sav. Lyduokių sen. Jogvilų k. Jogvilų g. 15.

1.3.  LLKS  savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos
Respublikos teisės aktais ir šiais įstatais.

1.4.  LLKS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

1.5.  LLKS  turi  savo  antspaudą, vėliavą, himną, asociacijos emblemą, nario ženklelį, nario
pažymėjimą, LLKS aukščiausią apdovanojimą – ordiną „Už Tėvynės laisvę", kuriuo apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus.

1.6.  Taip pat LLKS turi atsiskaitomąją bei valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikoje
įregistruotuose bankuose, taip pat valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje.

1.7.  LLKS gali steigti savo atstovybes bei skyrius, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose
valstybėse įstatymų nustatyta tvarka ir laikantis šių įstatų reikalavimų.

1.8.  LLKS įstatai (toliau vadinami – „Įstatai") yra steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi.

1.9.  Įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Įstatų  normos galioja
tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Įstatai netenka galios, jeigu jie
nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų pasirašymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Įstatus pasirašiusių fizinių
asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

1.10. LLKS veiklos laikotarpis neribotas.

1.11. LLKS finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

 

2.  LLKS veiklos tikslai, uždaviniai, rūšys.

 

2.1.    LLKS veiklos tikslai:

2.1.1.  Visais teisėtais būdais ir priemonėmis kovoti už  Lietuvos Respublikos laisvės ir
nepriklausomybės, tautinio, karinio bei patriotinio ugdymo ir švietimo įtvirtinimo pagrindus.

2.1.2.  Palaikyti LLKS narių tarpusavio ryšį  ir pagal galimybes, socialiai, materialiai ir moraliai
remti vieni kitus, bei tremtinius ir jų šeimas. Palaikyti ryšius su patriotiškai nusiteikusiais bei LLKS pripažįstamas vertybes propaguojančiais tautiečiais.

2.1.3.  Saugoti ir ginti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, tautos demokratines teises  ir visais teisėtais būdais bei priemonėmis reikalauti:

–  kad Rusijos Federacija (kaip SSRS teisių ir pareigų perėmėja) atlygintų  Lietuvai komunistinio režimo  aukoms, jų artimiesiems padarytą materialinę, moralinę ir kitokią žalą, taip pat už suluošintą sveikatą ir neteisėtai eksploatuotą darbo jėgą;

–  kad Rusijos Federacija, Vidurinės Azijos šalys teiktų informnaciją apie masines politinių  kalinių, tremtinių  žūties  vietas ir visapusiškai remtų jų perlaidojimą bei įamžinimą tose  teritorijose (vietovėse);

–  kad iš Rusijos Federacijos būtų grąžinti KGB archyviniai dokumentai, bylos ir kitos Lietuvos Respublikai priklausiusios turtinės bei kultūros ir meno vertybės.

2.1.4.  Saugoti ir ginti tradicinės šeimos ir sveikos visuomenės vertybes bei nepriklausomos demokratinės valstybės pagrindus.
2
.1 5.  Reikalauti, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra, Valstybės Saugumo departamentas ir kitos atsakingos valstybės institucijos, nedelsiant išaiškintų asmenis aktyviai bendradarbiavusius su TSKP (rus. – KPSS struktūromis, SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ir SSRS karine žvalgyba ir/arba fašistinės Vokietijos slaptąja policija („gestapu"), o taip pat kadrinius jų darbuotojus, dalyvavusius Lietuvos valstybės griovime, Lietuvos partizanų, jų rėmėjų, patriotų, rezistentų, disidentų žudynėse bei kankinimuose, išdavystėse, talkinusius vykdant ir vykdžiusius trėmimus, genocidą, nusikaltimus žmonijai, bei netaikyti jiems nusikalstamosios senaties ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn nežiūrint į tai, ar jie yra (gyvena) Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

2.1.6.  Įgyvendinti kitus LLKS visuotinio  narių susirinkimo ir/arba valdybos  teisėtus  reikalavimus bei sprendimus.
2.1.7.  Aktyviai dalyvauti kultūriniame ir socialiniame visuomenės gyvenime.

2.1.8.  Pagal galimybes dalyvauti įvairiuose masiniuose meno, mokslo, kultūros ir sporto renginiuose, parodose ir mugėse, juos organizuoti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

2.1.9.  Skatinti LLKS narių labdaringą veiklą įvairiose srityse.

2.1.10. Koordinuoti LLKS narių veiklą, atstovauti narių  interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

2.1.11. Vadovaujantis Lietuvos  Respublikos labdaros ir paramos įstatymu būti  paramos  gavėju  ir turėti teisę ją gauti.

2.1.12. Gautą paramą ją panaudoti LLKS veiklos tikslais.

2.1.13. Kaupti žinias apie Lietuvos laisvės kovas ir kovotojus.

2.2.     LLKS veiklos uždaviniai:

2.2.1.  Planuoti ir organizuoti LLKS narių susirinkimus ir kitus renginius.

2.2.2.  Rengti LLKS veiklos programas ir jas įgyvendinti.

2.2.3.  Tarpininkauti  ir  padėti  LLKS  nariams sudaryti palankias bendradarbiavimo sąlygas su panašias vertybes  propaguojančiomis  bei  panašių  tikslų  siekiančiomis  Lietuvos ir  užsienio visuomeninėmis organizacijomis.

2.2.4.   LLKS istorinis veiklos studijavimas, informacijos kaupimas, vaizdo ir/arba garso  įrašų, knygų, laikraščio "Varpas" ir/arba kitų informacinio pobūdžio leidinių leidimas.

2.2.5. Glaudžių ryšių su buvusiais politiniais kaliniais, tremtiniais, rezistentais, jų giminėmis  bei artimaisiais palaikymas.

2.2.6.   Religinių ir tautinių švenčių paminėjimo organizavimas.

2.2.7.   LLKS  narių žuvusių ir mirusių už Tėvynės laisvę paminėjimas, paminklų ir kapų atstatymas ir priežiūra. Naujų, istoriškai reikšmingų įvykių, vietų įamžinimas.

2.2.8.  Tęsti Naujųjų Rasų kapinėse, Vilniuje, žuvusiųjų ir mirusių už Tėvynės laisvę asmenų įamžinimą kenotafuose.

2.2.9.  LLKS nariams moralinės ir materialinės paramos  teikimas. Jų  socialinės  paramos gerinimo organizavimas.

2.2.10. Įvertinti ir tinkamai pagerbti Lietuvos laisvės kovas ir kovotojus.

2.2.11. Visomis  įmanomomis priemonėmis saugoti, o prireikus ir ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

2.3.     LLKS numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti gali:

2.3.1.  Nekliudomai raštu,  žodžiu ir kitais  būdais skleisti  informaciją apie savo veiklą, propaguoti LLKS tikslus ir uždavinius.

2.3.2.  Steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba.

2.3.3.  Organizuoti  susirinkimus, mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias  eitynes, kitokius beginklius susirinkimus ir masinius renginius, tik tam gavus leidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.3.4.  Pirkti arba kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti.

2.3.5.  Esant poreikiui, samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti.

2.3.6.  Gauti  lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių  organizacijų, nevalstybinių

organizacijų, fondų, ir privačių asmenų.

2.3.7.  Steigti (būti steigėju) įmones ir/arba kitus juridinius asmenis, registruojamus ir veikiančius

pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus.

2.3.8.  Įstatymų nustatyta tvarka steigti fondus.

2.3.9.  Užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.

2.4.    Siekiant numatytų tikslų LLKS organizuoja ir vykdo šias veiklos rūšis:

2.4.1.  Spausdinimas ir su spausdinimu susijusios paslaugos (18.1);

2.4.2.  Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (55.2);

2.4.3.  Kitas keleivinis sausumos transportas (49.3);

2.4.4.  Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (68.20);

2.4.5.  Kitas mokymas (85.5);

2.4.6.  Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59);

2.4.7.  Kitų narystės organizacijų veikla (94.9);

2.4.8.  Fizinės gerovės užtikrinimo veikla (96.04);

2.4.9.  Muziejų veikla (91.02);

2.4.10. Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas (91.03);

2.4.11. Kita sportinė veikla (93.19)

2.4.12. Pramogų ir poilsio organizavimo veikla (93.2);

2.4.13. Leidybinė veikla (58);

2.4.14. Kino  filmų,  vaizdo  filmų ir  televizijos  programų  gamyba,  garso  įrašymo  ir  muzikos  įrašų leidybos veikla (59).

 

Veiklos rūšys ir kodai nurodyti pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2007 m.  spalio 31 d. įsakymu Nr. 266 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Veiklą, kuri yra licencijuojama arba vykdoma gavus leidimą, LLKS gali vykdyti tik  gavus atitinkamą licenciją arba leidimą.

 

3.  LLKS nariai, jų priėmimas, narystės nutraukimas ir/arba sustabdymas, teisės ir pareigos.

 

3.1. Nariai, jų priėmimas:

3.1.1. Asmenų  priėmimo į  LLKS narius klausimus sprendžia LLKS valdyba, o įsikūrus LLKS
skyriams su jų rekomendacijomis.

3.1.2.  Tikrieji LLKS nariai  –  LLKS veteranai, kovoję už  Lietuvos Nepriklausomybę, dalyvavę
partizaninėje ir pogrindinėje veikloje, kalėję  sovietiniuose  lageriuose ir kalėjimuose,  organizavę ir dalyvavę politinių,  kalinių streikuose, leidę pogrindinę spaudą, dalyvavę  jos platinime, kentėję tremtyje. Tikraisiais  LLKS nariais gali  būti  narių  giminės,  jų  artimieji ir  kiti  lietuvių  tautos ir valstybės patriotai.

3.1.3.  Rėmėjai –  asmenys prijaučiantys LLKS veiklai, materialiai ir  moraliai remiantys LLKS
veiklą.

3.1.4.  Garbės nariai. Garbės nario vardą už nuopelnus suteikia tik LLKS visuotinis narių.

susirinkimas.

3.1.5.  LLKS narių  sąrašą tvarko valdybos paskirtas asmuo ir  šis sąrašas  turi  būti  prieinamas

kiekvienam nariui.

3.1.6.  LLKS nariais negali būti asmenys bendradarbiavę su SSRS valstybės saugumo komitetu (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ir SSRS karine žvalgyba ir/arba fašistinės Vokietijos slaptąja policija („gestapu"), vykdė genocidą, nusikaltimus žmonijai, bei tie, kurie padarė kitus tyčinius nusikaltimus ir yra už tai nuteisti ir/arba neišnykęs ar nepanaikintas teistumas, taip pat nuteisti už neatsargų  nusikaltimą,  kurį  padarė  būdami  apsvaigę  nuo  alkoholio,  narkotinių, psichotropinių  ar kitų psichiką, veikiančių, medžiagų, kiti asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės arba lietuvių tautybės.

3.1.7.  Taip pat LLKS nariais negali būti asmenys, kurie patenka į šių įstatų 2.16. punkte nurodytų, išaiškintinų, asmenų kategorijas.

3.1.8.  Asmuo, norintis tapti LLKS nariu, privalo LLKS valdybai pateikti prašymą ir bent vieno

LLKS nario raštišką rekomendaciją.

3.1.9.  Kandidatas į LLKS narius įgyja visas teises, kai yra priimtas LLKS valdybos narių sprendimas dėl jo priėmimo ir sumokėtais nustatyto dydžio metinis nario mokestis.

3.1.10.  LLKS nariai su negalia, senyvo amžiaus ar dėl kitų svarbių priežasčių, pateikę argumentuotą prašymą LLKS valdybai, gali būti atleisti nuo dalies arba viso nario mokesčio mokėjimo, konkrečiai apibrėžtam arba neterminuotam laikotarpiui.

3.2.  Narystės nutraukimas, sustabdymas.

3.2.1.  Asmeniui pačiam raštu pareiškus norą išstoti iš LLKS ar sustabdyti narystę.

3.2.2.  Pasitvirtinus faktams dėl nario elgesio (veiklos), nesuderinamo su LLKS tikslais ir

uždaviniais, kompromituojančio LLKS vardą, ir/arba dėl šių įstatų pažeidimo, LLKS valdyba stabdo tokio asmens narystę iki artimiausio visuotinio susirinkimo sprendimo priėmimo ir teikia siūlymą LLKS visuotiniam narių susirinkimui priimti sprendimą dėl asmens pašalinimo iš LLKS.

3.2.3.  Nariai, apie kurių veikas, nurodytas šių įstatų 2.1.6. ir 3.1.6. punktuose, po įstojimo į LLKS, atsirado nenuginčijamų įrodymų, privalo būti šalinami iš LLKS šių įstatų 3.2.2. punkte nustatyta tvarka.

3.3.  LLKS nario teisės.

3.3.1.  LLKS nariai turi teisę vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungas, asociacijas, susivienijimus, draugijas ir kitas organizacijas, jeigu jų veikla neprieštarauja šiems įstatams. LLKS gali įstoti į tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3.3.2.  Dalyvauti ir balsuoti LLKS visuotiniame narių susirinkime.

3.3.3.  Rinkti ir būti išrinktais į LLKS valdymo organus.

3.3.4.  Nariai, kurių narystė LLKS yra sustabdyta, tiek savo noru, tiek LLKS valdybos sprendiniu,neturi balso teisės ir jokio sprendimo galios ir negali būti renkami tol, kol Valdyba neatstatys jų narystės LLKS.

3.3.5.  Įstatų nustatyta tvarka bet kada išstoti iš LLKS ar sustabdyti savo narystę.

3.3.5.  Teikti pasiūlymus LLKS valdymo organams.

3.3.7.  Dalyvauti visuose LLKS renginiuose.          

3.3.8.  Apskųsti LLKS visuotiniam narių susirinkimui LLKS valdymo organų neteisėtus sprendimus.

3.3.9.  Susipažinti su LLKS narių sąrašais.

3.3.10.  Rekomenduoti asmenis LLKS valdybai, kaip pretendentus, į naujus LLKS narius.

3.3.11.  Kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti LLKS valdyno organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius LLKS įstatams, veiklos tikslams ar peržengiančius LLKS valdymo organo kompetenciją.

3.3.12.  Gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų partijų, išskyrus

postkomunistines (propaguojančias komunistines idėjas ir/arba ginančias sovietinius idealus,

simboliką ir ideologiją), nariu.

3.3.13.  Kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose bei įstatuose nustatytas teises.

3.4.  LLKS nario pareigos.

3.4.1.  LLKS narys privalo:

–  laikytis šių įstatų;

–  vykdyti LLKS visuotinio narių susirinkimo ir LLKS valdybos teisėtus nutarimus, įpareigojimus;

– vykdyti teisėtus LLKS valdymo organų reikalavimus ir sprendimus;

– nepažeisti LLKS nario garbės, pagal išgales reguliariai mokėti nustatytą metinį nario mokestį, kuris nedirbantiems nariams yra 12 litų, o dirbantiems 24 litai; gerbti  Lietuvos  valstybės  tradicijas, krikščioniškąsias vertybes, kultūrą, papročius,  pagal  išgales padėti ir remti vargstančius Lietuvos žmones;

– aktyviai dalyvauti LLKS veikloje;

– būti pakančiu kitiems LLKS nariams, gerbti jų nuomonę ir teises;
–
tausoti ir pagal paskirtį naudoti LLKS turtą.

 

4.  LLKS Valdymas.

 

4.1.  LLKS visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias organas.

4.2.  LLKS visuotinio susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu LLKS visuotiniame susirinkime, asmeniškai dalyvauja, daugiau kaip 1/2 visų narių, LLKS visuotinio narių susirinkimo dieną

esančių  LLKS  nariais,  kurių narystė nėra sustabdyta,  išskyrus  įstatymų nustatytas  išimtis,  arba jų įgalioti  asmenys,  LLKS  visuotiniam narių susirinkimui  pateikę  raštišką,  to  LLKS  nario suteiktą, įgaliojimą. LLKS nariai su  negalia, senyvo amžiaus ar dėl kitų  svarbių, priežasčių negalintys dalyvauti LLKS  visuotiniame  narių,  susirinkime, savo dalyvavimą  ir  valią gali išreikšti laiškais LLKS  valdybai, kur turi būti aiškiai išreikšta valia, kaip balsuoja kiekvienu darbotvarkės klausimu ir dėl kokių priežasčių negalėjo tiesiogiai dalyvauti LLKS visuotiniame narių susirinkime, bei paties pasirašytas ir įteiktas ne vėliau, kaip viena, diena iki LLKS visuotinio narių susirinkimo pradžios.

4.2.1.  LLKS  visuotinis  narių  susirinkimas  gali  būti  sušauktas  kiekvienu  reikalingu  atveju,  bet ne rečiau, kaip vieną kartą metuose.

4.2.2.   LLKS visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys  LLKS nariai registruojami pasirašytinai LLKS visuotinio narių susirinkimo dalyvių registravimo sąraše.  Šį sąrašą pasirašo LLKS  visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4.2.3.   Eilinis  LLKS visuotinis narių susirinkimas  šaukiamas  vieną kartą per metus,  eilinio  LLKS visuotinio susirinkimo datą  nustato ir LLKS visuotinį susirinkimą organizuoja LLKS valdyba. Neeilinis LLKS visuotinis LLKS narių susirinkimas gali  būti sušauktas LLKS valdybos  arba, 1/3 LLKS narių reikalavimu. LLKS visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi LLKS narys ar valdymo organas.

4.2.4. Neeilinio LLKS visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, 1/3 LLKS narių

reikalavimu, pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos LLKS visuotinio narių susirinkimo

sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl LLKS visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos,  siūlomų sprendimų projektai. LLKS visuotinis narių susirinkimas turi įvykti  ne vėliau kaip  per 40  dienų nuo paraiškos  įteikimo  LLKS  valdybai  dienos.  LLKS  visuotinį narių susirinkimą sušaukti neprivaloma, j ei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka LLKS visuotinio narių susirinkimo kompetencijos.

4.2.5.  LLKS  valdyba  ar  asmenys,  priėmę sprendimą  sušaukti LLKS visuotinį  narių  susirinkimą,

pateikia  LLKS  nariams  informaciją ir  dokumentus,  reikalingus  pranešimui  apie  LLKS  visuotinio narių susirinkimo sušaukimą parengti.

4.2.6.  Pranešime apie visuotinio LLKS susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:

 –  LLKS pavadinimas, buveinė ir kodas; susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);

 –  LLKS visuotinio susirinkimo darbotvarkė;

 –  LLKS visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;

 –  LLKS organas ar asmenys, priėmę sprendimą sušaukti LLKS visuotinį narių susirinkimą.

4.2.7.  Pranešimas apie LLKS visuotinio narių susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas LLKS buveinės vietos laikraštyje arba įteiktas kiekvienam nariui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki LLKS visuotinio narių susirinkimo dienos.

4.2.8.  Apie dokumentus, patvirtinančius, kad LLKS nariams buvo pranešta apie LLKS visuotinio

narių susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti LLKS visuotinio susirinkimo pradžioje.

4.2.9Jeigu LLKS visuotinis narių susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis LLKS visuotinis narių susirinkimas. Apie pakartotinį LLKS visuotinį narių susirinkimą, nariams turi būti pranešta įstatuose nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio LLKS visuotinio narių susirinkimo dienos. Pakartotinis LLKS visuotinis narių susirinkirnas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio LLKS visuotinio narių susirinkimo dienos.

4.2.10. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso LLKS visuotinio susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, LLKS visuotinis narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, ir turi būti sušauktas pakartotinis LLKS visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio LLKS visuotinio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

4.2.11.  Kiekvienas LLKS visuotinis narių susirinkimas išrenka visuotinio susirinkimo pirmininką ir sekretorių.

4.2.12.  Balsavimas LLKS visuotiniame narių susirinkime yra atviras. LLKS visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi LLKS nariai. Vienas narys LLKS visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą.

4.2.13.  LLKS visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus įstatų numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujanči, narių balsų „už" negu „prieš" (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavime nedalyvavusiais asmenimis).

4.2.14.  Ne mažiau kaip 2/3 LLKS visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių balsų reikia šių LLKS visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimui:

–  dėl LLKS įstatų keitimo;

–  dėl LLKS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo).

4.2.15.  Jeigu  LLKS visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, LLKS valdyba nustato pakartotinio LLKS visuotinio narių susirinkimo datą ir organizuoja jo pravedimą.

4.2.16.  Pakartotinis LLKS visuotinis narių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio LLKS visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek LLKS visuotiniame narių susirinkime dalyvavo narių.

4.2.17.  LLKS visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi, šimtas procentų, LLKS narių.

4.2.18.  LLKS visuotiniai narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą surašo visuotinio susirinkimo sekretorius, visuotinio susirinkimo pirmininkas, jei visuotinio susirinkimo sekretorius nėra renkamas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir LLKS visuotinio susirinkimo pirmininkas. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau, kaip per 7 dienas nuo LLKS visuotinio narių susirinkimo dienos arba pagal įstatymuose nustatytą terminą.

4.2.19. Įsteigtos LLKS pakeistus įstatus pasirašo LLKS valdybos pirmininkas arba LLKS visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

4.2.20.  Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Kartu su įstatų pakeitimais LLKS juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų įstatų tekstą (naują redakciją).

4.2.21.  Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas tvirtinamas notaro.

4.3.  Visuotinio LLKS susirinkimo kompetencija:

– rinkti ir atšaukti LLKS valdybą ir revizijos komisiją, ar atskirus jų narius, kasmet išklausant jų
ataskaitų;

– LLKS valdybos teikimu, rinkti LLKS garbės pirmininką;

– šalinti LLKS narius nusižengusius įstatams;

– tvirtinti įstatų pakeitimus;

– priimti nutarimus ir sprendimus dėl LLKS valdybos darbo krypčių;

– nustatyti LLKS narių stojamųjų įnašų dydį ir narių metinio mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką;

– tvirtinti LLKS metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

– priimti sprendimą dėl LLKS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
–
piimti sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

– nustatyti samdomų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir darbo užmokesčio dydį;
– priimti sprendimus kitais, svarbiais LLKS, klausimais;

– LLKS visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems LLKS valdymo organams spręsti LLKS visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.

4.4.  LLKS Valdyba:

4.4.1.  LLKS valdyba renkama LLKS visuotiniame narių susirinkime dvejiems metams ir yra jos kolegialus vykdomasis valdymo organas.

4.4.2.  LLKS valdybą sudaro 9 (devyni) nariai.

4.4.3.  LLKS valdyba gali rinktis, esant reikalui, bet ne rečiau kaip vieną kartą metų ketvirtyje.
LLKS valdybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 jos narių, o sprendinius LLKS valdyba
priima paprasta dalyvaujančiųjų balsų dauguma, atviru, balsavimu
– LLKS valdybos pirmininkas, surinkus balsavimo metu, vienodą, balsų skaičių, turi papildomą (sprendžiamąjį) balsą. LLKS valdyba sprendimus priima posėdžiuose, o šie posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokolą surašo LLKS valdybos įgaliotas narys, posėdžio sekretorius. LLKS valdybos posėdžio protokolą pasirašo LLKS valdybos pirmininkas ir sekretoriaujantis valdybos narys. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėtas to posėdžio dalyvių, sąrašas, kuriame jie pasirašė.

4.4.4.  LLKS valdybos narys pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu nenustatyta kitaip.

4.4.5.  Apie LLKS valdybos nario išrinkimą ar atšaukimą ir/arba sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo per įstatymų nustatytą terminą privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

4.4.6.  Su LLKS valdybos nariu gali būti sudaryta darbo sutartis ir jo visiškos materialinės
atsakomybės sutartis.

4.4.7.  LLKS visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti LLKS valdybos narį, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp LLKS valdybos nario ir LLKS per 30 dienų sprendžiami derybų būdu, o nepavykus susitarti, nagrinėjami teisme, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.4.8.  Nariui palikus LLKS valdybą, į jo vietą kitą asmenį renka LLKS visuotinis susirinkimas.

4.4.9.  LLKS valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai LLKS valdybos posėdyje sprendžiamas
tiesiogiai su jo veikla LLKS susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

4.4.10.  LLKS valdyba gali būti paleista, ne mažiau, kaip 2/3 nuo visų LLKS narių, nutarimu.

4.4.11. Valdybos įgaliojimai ir funkcijos:

–  valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas LLKS valdybos narys;

–  teikti LLKS visuotiniam narių susirinkimui, LLKS valdybos sprendimu, pirmininko kandidatūrą rinkimams ir rinkti pirmininko pavaduotojus;

–  kurti LLKS metų veiklos planus bei numatyti uždavinius ir priemones jiems į gyvendinti;

sušaukti LLKS visuotinį narių susirinkimą;

–  organizuoja ir vykdo LLKS veiklą;

– parengia ir pateikia LLKS nariams LLKS visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, ne vėliau, kaip 30 dienų iki paskelbtos datos;

–  rengia ir pateikia LLKS visuotiniam narių susirinkimui LLKS veiklos ataskaitą;

–  nagrinėja kandidatų į LLKS narius prašymus ir sprendžia dėl jų priėmimo į LLKS;

–  vadovaujantis įstatais priima sprendimus dėl sandorių sudarymo;

–  ieškoti ryšių su fiziniais ir juridiniais asmenimis bei organizacijomis, kurios remtų LLKS veiklą;

–  organizuoti socialinės paramos LLKS nariams teikimą;

–  daryti LLKS veteranų, kalėjusių sovietiniuose lageriuose, buvusių tremtyje, dalyvavusių rezistencijoje, atsiminimų vaizdo ir garso įrašus;

–  teikti dokumentus asmenų, pasižymėjusių kovose už Nepriklausomybę, už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje, patriotinėje veikloje Lietuvos Respublikos Valstybiniams ir Vyriausybės apdovanojimams;

–  teikti LLKS visuotiniam narių susirinkimui patvirtinti sąrašą, apdovanoti už ypatingus nuopelnus LLKS narius ir kitus pasižymėjusius asmenis LLKS aukščiausiu apdovanojimu - ordinu „Už Tėvynės laisvę", padėkomis, teikti materialinius paskatinimus;

–  ypatingais atvejais sprendimą dėl apdovanojimo LLKS aukščiausiu apdovanojimu – ordinu „Už Tėvynės laisvę", padėkomis, bei skirti materialinius paskatinimus, gali priimti ir patvirtinti LLKS valdyba;

– ieškoti asmenų nusikaltusių Tėvynei pagal veiklą, nurodytą šių įstatų 2.1.6. ir 3.1.6. punktuose, taip pat  teikti objektyvią,  informaciją  suinteresuotoms ir atsakingoms valstybės tarnyboms bei institucijoms;

–  palaikyti ryšius su giminingomis visuomeninėmis organizacijomis ir partijomis, aktyviai dalyvauti rinkiminėse kompanijose, remti jų kandidatus;

–  teikti LLKS visuotiniam narių susirinkimui siūlymus kitais, svarbiais LLKS klausimais.

4.4.12. LLKS vadovo – pirmininko funkcijos:

–  vykdo LLKS vadovo – pirmininko funkcijas;

–  LLKS vardu sudaro ir pasirašo sandorius, kitus LLKS dokumentus;

–  atstovauja LLKS teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, banko (kredito) įstaigose, taip pat santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, arba suteikia atitinkamus įgaliojimus LLKS valdybos nariui ar darbuotojui;

– atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;

– organizuoja LLKS veiklą;

– priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;

– saugoja pagrindinį LLKS antspaudą, įstatų ir registracijos pažymėjimo originalus;

– atsako už LLKS narių apskaitą, dokumentų tvarkymą, už pranešimą LLKS nariams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės LLKS veiklai, LLKS visuotinio narių susirinkimo sušaukimą;

– vykdo LLKS valdybos ir LLKS visuotinio narių susirinkimo jam skirtus pavedimus;

– sprendžia kitus įstatuose LLKS pirmininko kompetencijai priskirtus klausimus.

4.4.13.  Iždininkas vykdo šias funkcijas:

– organizuoja LLKS finansinę veiklą;

– veda buhalterinę apskaitą, priima narių mokesčius;

– tvarko LLKS turtą ir pinigines lėšas, kas yra susiję su LLKS veikla;

– vykdo kitus LLKS valdybos ir LLKS visuotinio narių susirinkimo jam skirtus pavedimus.

4.5.  LLKS skyriai.

4.5.1.  LLKS skyrių gali įsteigti bet kuriame Lietuvos Respublikos mieste ar gyvenvietėje, ar

užsienio šalyje ne mažiau kaip penki LLKS nariai, kurių narystė nėra sustabdyta.

4.5.2.  LLKS skyrius laikomas įsteigtu, kai LLKS valdyba, patvirtina jo įsteigimą (nuostatus) ir

apibrėžia jo statusą, įstatymų nustatyta tvarka.

4.5.3.  LLKS skyrius renka pirmininką ir sekretorių, dalyvaujant daugiau, kaip 1/2 visų LLKS

skyriaus narių, paprasta dalyvaujančių narių balsų daugumą, atviru balsavimu.

4.5.4.  LLKS skyrius turi vykdyti LLKS valdybos ir LLKS visuotinio narių susirinkimo

įpareigojimus ir sprendimus, bei laikytis LLKS įstatų.

4.6.  Revizijos komisija.

4.6.1. Revizijos komisiją renka LLKS visuotinis narių susirinkimas narių susirinkimas dvejiems metams.

4.6.2. Revizijos komisiją sudaro trys asmenys:
– pirmininkas;

– pirmininko pavaduotojas;

– narys.

4.6.3. Revizijos komisijos uždaviniai:
– LLKS veiklos teisėtumo priežiūra; kasmetinės ataskaitos pateikimas LLKS visuotiniam narių susirinkimui;

– ne rečiau kaip kartą per metus atlieka LLKS ūkinės–finansinės veiklos reviziją ir pateikia LLKS visuotiniam narių susirinkimui;

– tikrina LLKS metinę finansinę atskaitomybę ir kitus ūkinės – finansinės veiklos dokumentus;

– LLKS visuotinio narių susirinkimo pavedimu atlieka bet kokius LLKS veiklos patikrinimus;

– artimiausiame LLKS visuotiniame narių susirinkime praneša apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus;

4.6.4. Revizijos komisija turi teisę:

– teikti pasiūlymus LLKS visuotiniam narių susirinkimui dėl LLKS valdybos nario, ar dėl LLKS
nario pašalinimo;

– dalyvauti LLKS valdybos posėdžiuose;

– savo iniciatyva organizuoti LLKS valdymo organų veiklos patikrinimus;

4.6.5.  LLKS valdybos nariai ir LLKS darbuotojai privalo pateikti revizijos komisijai jos reikalaujamus buhalterinius–finansinius ir kitokius dokumentus.

4.6.7.  Už darbą revizijos komisijos nariams gali būti atlyginama. Jų atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato LLKS visuotinis narių susirinkimas.

4.6.8. Revizijos komisijos nariams negalima užimti LLKS kitų pareigų.

 

5. LLKS lėšos ir jų panaudojimas, kitas turtas.

 

5.1.  LLKS nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transportas, socialiniai ir labdaros objektai, o taip pat kitas turtas reikalingas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu, būdu.

5.2.  LLKS lėšas sudaro:

–  LLKS nario mokesčiai;

–  fizinių asmenų paramos ir/arba labdaros, organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos}
lėšos;

–  lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą;

–  nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;

–  kredito įstaigų palūkanos ir saugomos visuomeninių organizacijų lėšos;

–  skolinto kapitalo lėšos;

–  kitos teisėtai gautos lėšos.

5.3.  LLKS rengti ir vykdyti konkrečias kultūros ir sporto programas, varžybas, kitus renginius gali būti skiriamos lėšos iš valstybės bei savivaldybių biudžetų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms, varžyboms ar renginiams ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtinti sąmatą.

5.4.  Valstybės institucijos, skyrusios lėšas nurodytiems tikslams, turi teisę tikrinti, kaip šios lėšos naudojamos. LLKS, gavus lėšas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, privalo pateikti šių lėšų naudojimo ataskaitą valstybės institucijai, skyrusiai šias lėšas.

5.5.  LLKS leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą, turtu ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti Įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą).

5.6.  LLKS  turtas ir lėšos turi būti naudojami nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo nustatytų ribojimų.

5.7.  Kai LLKS veikla baigiasi (reorganizuojamas ar likviduojamas) likęs LLKS turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir LLKS narių teisėtus reikalavimus dėl LLKS turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki LLKS išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato LLKS visuotinis narių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti LLKS.

5.9.  Likviduojant ir reorganizuojant LLKS veiklą, visus jos turto panaudojimo klausimus sprendžia LLKS visuotinis narių susirinkimas.

5.10.  Stojamųjų ar kitokių įnašų ir LLKS narių mokesčių mokėjimo tvarka tvirtinama atskiru dokumentu, pritarus LLKS visuotiniam narių susirinkimui.

5.11.  Valstybės valdžios ir valdymo institucijų lėšos LLKS naudojamos tik konkrečioms kultūros, sporto, švietimo, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitoms tikslinėms programomis įgyvendinti pagal patvirtintą sąmatą.

5.12.  LLKS turtas ir lėšos naudojamos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu.

 

6.  LLKS likviduojama bei reorganizuojama LLKS visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 LLKS narių ir dėl to pasisako 2/3 dalyvaujančių.

 

7.  Kitas savo teises ir pareigas LLKS vykdo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

 

 

Visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo Jonas Burokas