ISTORINĖS DATOS (pagal Tomą Baranauską)                                                        


                                                 

SAUSIO 1 DIENA


1714 m. Lazdynėliuose (netoli Gumbinės) gimė Kristijonas Donelaitis, lietuvių pasaulietinės poezijos pradininkas. Mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje.

Lietuvos vėliavos diena – 1919 m. Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.

       

SAUSIO 2 DIENA


1813 m. Vilniuje vyriausiasis Rusijos armijos vadas Michailas Kutuzovas išleido įsakymą armijai apie karo Rusijoje pabaigą.

       

SAUSIO 3 DIENA


1879 m. Užunvėžiuose (Anykščių r.) gimė Steponas Kairys, Vasario 16-osios akto signataras, pirmasis VLIK'o pirmininkas. Mirė 1964 m. Niujorke (JAV).

       

SAUSIO 4 DIENA


1493 m. Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III oficialiai paskelbė pirmąjį karą Lietuvai (faktiškai karas vyko nuo 1487 m.).

1994 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas oficialiai paprašė Lietuvą priimti į NATO.

       

SAUSIO 5 DIENA


1919 m. Sovietų Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių.

       

SAUSIO 6 DIENA


1420 m. Vroclave imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis paskelbė arbitražinį sprendimą, kuriuo nepripažino Žemaitijos Lietuvai visam laikui.

1589 m. įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas.

1813 m. Vilniuje Rusijos caras Aleksandras I pasirašė įsaką, skelbiantį žygio už Rusijos sienų pradžią.

1893 m. Pilotiškėse (Prienų r.) gimė Vincas Mykolaitis-Putinas, rašytojas, poetas, literatūrologas. Mirė 1967 06 07 Kačerginėje (prie Kauno).

 

SAUSIO 7 DIENA


1406 m. sausį žemaičiai antrą kartą pasidavė Vokiečių ordino valdžiai.

       

SAUSIO 8 DIENA


1896 m. Rubiškėje (dabar Darius, Klaipėdos r.) gimė Steponas Darius (Jucevičius), lakūnas, sporto organizatorius. Žuvo 1933 07 17 Pščelniko miške (prie Mislibožo, buv. Soldino).

1922 m. suorganizuoti Vilniaus krašto lenkų rinkimai į Vilniaus seimą. Lietuviai, baltarusiai ir žydai rinkimus boikotavo. Oficialiai paskelbta, kad dalyvavę 64,4% rinkėjų. Mykolo Biržiškos duomenimis dalyvavo apie 30%, iš kurių pusė - ne vietinių gyventojų, o specialiai atvežtųjų, kareivių ir tiesiog į urnas primesti balsai.

 

SAUSIO 9 DIENA      


1401 m. Marienburge pasikrikštijo apie 80 žymiausių Žemaitijos bajorų.

1429 m. prasidėjo Lucko suvažiavimas (sausio 9 - 29).

1907 m. Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda


SAUSIO 10 DIENA

1389 m. Jogaila leido Vilniaus vyskupui visoje šalyje statyti bažnyčias ir įsakė visiems tijūnams skirti kunigams dešimtinę bei kitokį išlaikymą.

1654 m. Rusijos caras Aleksejus paskelbė karą Lenkijos ir Lietuvos valstybei (1654 - 1667).

1923 m. sukilėliais perrengti Lietuvos kariuomenės daliniai perėjo Klaipėdos krašto sieną.

 

SAUSIO 11 DIENA

1842 m. Rusijos valdžia uždarė Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademiją.
1990 m. į Lietuvą atvyko Sovietų Sąjungos vadovas Gorbačiovas. Vilniuje įvyko masiškiausias Sąjūdžio mitingas ,,Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai", kuriame dalyvavo apie 300 000 žmonių.
       

SAUSIO 12 DIENA

1582 m. Zapolės Jame (netoli Pskovo) pasirašytos 10 metų paliaubos tarp Lenkijos ir Lietuvos Valstybės bei Rusijos.
1770 m. Joniškyje nukirsdinti Šiaulių ekonomijos sukilimo vadai Mykolas Pauga ir Martinjonas Radvila.
1861 m. Dovainiškyje (Pakruojo r.) gimė Silvestras Žukauskas, Nepriklausomybės kovų laikotarpio Lietuvos kariuomenės vadas. Mirė 1937 m. lapkričio 26 d.

SAUSIO 13 DIENA

1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Plungei suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1867 m. sudaryta Suvalkų gubernija. Užnemunę imta vadinti Suvalkija.
1874 m. Rusijos caro Aleksandro II įsakymu rekrūtų prievolė pakeista visuotine karo prievole.
1892 m. Paupėje (Rokiškio r.) gimė Vladas Lašas, Lietuvos fiziologijos mokslo pradininkas, akademikas. Mirė 1966 01 02 Kaune.
Laisvės gynėjų diena - 1991 m. sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti perversmą Lietuvoje, tūkstančiai žmonių budėjo prie Seimo ir televizijos pastatų, žuvo 13 žmonių.

SAUSIO 14 DIENA

1581 m. Rygos miestas prisijungė prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės.
1889 m. sausį išleistas pirmasis laikraščio ,,Varpas" numeris.
       

SAUSIO 15 DIENA

1797 m. Sankt Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė aktą, kuriuo galutinai teisiškai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos Valstybė.
1923 m. Lietuvos remiami Klaipėdos krašto sukilėliai užėmė Klaipėdą.
       

SAUSIO 16 DIENA

1941 m. Vilniuje įkurta Lietuvos mokslų akademija ir jos biblioteka.
1991 m. Vilniuje iškilmingai palaidotos Sausio 13-osios aukos.

SAUSIO 17 DIENA

1656 m. Karaliaučiaus sutartimi Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas nutraukė ryšius su Lenkija ir Lietuva bei pripažino save Švedijos vasalu.
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Anykščiams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1835 m. Anykščiuose gimė Antanas Baranauskas, poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas. Mirė 1902 m. lapkričio 26 Seinuose.
1991 m. įkurta Savanoriška krašto apsauga.

SAUSIO 18 DIENA

1385 m. į Krokuvą atvyko Skirgailos vadovaujama oficiali Lietuvos delegacija prašyti Jogailai Lenkijos sosto įpėdinės Jadvygos rankos.
1401 m. Vilniuje Vytautas ir Lietuvos bajorai davė Lenkijai raštus, kad Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžins ją Lenkijai.
1654 m. Perejeslavo Radoje paskelbtas Ukrainos susijungimas su Rusija.
1925 m. atidarytas Panevėžio muziejus.

SAUSIO 19 DIENA

1390 m. Vytautas, po nesėkmingo sukilimo prieš Jogailą, antrą kartą sudarė sąjungą su kryžiuočiais ir pažadėjo laikytis ankstesnių įsipareigojimų.
1627 m. Baldenmuižėje tarp Lietuvos ir Švedijos sudaryta paliaubų sutartis, pagal kurią Lietuva atgavo švedų užimtą Biržų pilį.
1923 m. Šilutėje Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas priėmė deklaraciją, kad Klaipėdos kraštas prisijungia prie Lietuvos.
       
SAUSIO 20 DIENA

1785 m. Leipcige gimė Teodoras Grotusas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas. Nusižudė 1822 03 26 Gedučiuose (Pakruojo r.).

SAUSIO 21 DIENA

1268 m. popiežius Klemensas IV leido Čekijos karaliui Premislui II užimti Lietuvą ir atkurti krikščionišką Lietuvos karalystę.
1407 m. Vytautas su Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino kariuomene antrą kartą išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį.

SAUSIO 22 DIENA

1863 m. Laikinoji tautinė vyriausybė Varšuvoje paskelbė sukilimo prieš rusų valdžią pradžią.
1905 m. ,,Kruvinasis sekmadienis" Sankt Peterburge - pirmosios demokratinės Rusijos revoliucijos pradžia.
1922 m. įsteigtas Klaipėdos muziejus.

SAUSIO 23 DIENA

1429 m. Lucko suvažiavime imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karūnuoti Vytautą Lietuvos karaliumi.
1609 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius Kretingai, kurią pavadino Karolštadu, suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1793 m. Rusija ir Prūsija pasirašė sutartį dėl antrojo Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalinimo.
1921 m. Vilniuje gimė Marija Alseikaitė-Gimbutienė, archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 02 02 Los Andžele (JAV).

SAUSIO 24 DIENA

1734 m. Krokuvoje karūnuotas priešpaskutinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas III.
1905 m. Vilniuje prasidėjo visuotinis darbininkų streikas (sausio 24 - 29).

SAUSIO 25 DIENA

1323 m. Gediminas Hanzos miestams išsiuntė laišką, kuriuo kvietė tų miestų piliečius atvykti į Lietuvą. Laiške pirmą kartą minimas Vilnius, kalbama apie 1321 m. Vilniuje pastatytą dominikonų bažnyčią.
1851 m. Mediniuose (Pasvalio r.) gimė Petras Vileišis, visuomenės veikėjas, pirmojo lietuviško dienraščio ,,Vilniaus žinios" leidėjas ir redaktorius. Mirė 1926 08 12 Palangoje.
1939 m. įsigaliojo Lietuvos neutralumo įstatymas (Seimo priimtas sausio 10).

SAUSIO 26 DIENA

1397 m. Vytautas sudarė paliaubas su Vokiečių ordinu, iš kurių išskyrė Žemaitiją.
1564 m. Ulos mūšyje Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė apie 5 kartus didesnę Rusijos kariuomenę ir sulaikė jos skverbimąsi į Lietuvą.

SAUSIO 27 DIENA

1527 m. Olšanicos mūšyje Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė Krymo totorius.
1736 m. Stanislovas Leščinskis atsisakė Lenkijos ir Lietuvos sosto.
1908 m. Bagrėne (Prienų r.) gimė Antanas Maceina, filosofas, katalikiškojo modernizmo atstovas. Mirė 1987 01 27 Brebersdorfe (Vokietija).
       1920 m. Kaune įsteigti Aukštieji kursai - Kauno universiteto pirmtakas.

SAUSIO 28 DIENA

1524 m. Sembos vyskupas Georgas fon Polencas ir kunigaikštis Albrechtas įsakė reformuoti bažnyčias ir atlikinėti apeigas gimtąja kalba. Reformacijos Mažojoje Lietuvoje pradžia.
1573 m. Varšuvos konfederacijos aktu Lenkijoje ir Lietuvoje pripažinta tikėjimo laisvė.
1588 m. karalius Zigmantas Vaza patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą, kuris iki 1795 m. buvo pagrindinis Lietuvos teisės kodeksas (iš dalies galiojo iki 1840 m.).
1945 m. Raudonoji armija užėmė Klaipėdą - paskutinį vokiečių kontroliuojamą Lietuvos miestą.

SAUSIO 29 DIENA

1928 m. pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.


SAUSIO 30 DIENA

1384 m. Vytautas užrašė Vokiečių ordinui Žemaitiją ir pažadėjo, kad, kai atgaus Trakus, valdys juos kaip Ordino vasalas.
1667 m. Andrusove (prie Smolensko) pasirašyta 13,5 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos Valstybės bei Rusijos. Rusijai atiteko Smolenskas ir Kijevas.
1717 m. Rusijos kariuomenės apsuptas ,,Nebylusis seimas" perpus sumažino Lenkijos ir Lietuvos Valstybės kariuomenę ir pripažino Rusijos protektoratą.

SAUSIO 31 DIENA

1141 m. popiežius Inocentas II leido Moravijos vyskupui Henrikui skelbti krikščionybę Prūsijoje.
1952 m. Karpėnų kaimo vietoje įkurta Naujoji Akmenė.

VASARIO 1 DIENA

1411 m. sudaryta Torno taika tarp Lenkijos, Lietuvos ir Vokiečių ordino. Lietuva atgavo Žemaitiją.
1733 m. Varšuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II.
1863 m. Vilniuje Lietuvos provincijos komitetas paskelbė manifestą ir ėmėsi Lietuvos sukilimo valdžios funkcijų.
1998 m. Lietuva oficialiai tapo asocijuota Europos Sąjungos nare.

VASARIO 2 DIENA

1348 m. Strėvos mūšyje Vokiečių ordinas įveikė Lietuvos kariuomenę.
1386 m. Liubline Jogaila išrinktas Lenkijos karaliumi.
1896 m. Baibokuose (Biržų r.) gimė Balys Sruoga, rašytojas. Mirė 1947 10 16 Vilniuje.
1949 m. vasario 2-22 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis.

VASARIO 3 DIENA

1261 m. Lielvardės mūšyje žemaičiai sumušė Livonijos kryžiuočius.
1317 m. Gniezno arkivyskupo Božyslavo patartas popiežius Jonas XXII kreipėsi į Lietuvos valdovą su krikšto pasiūlymu.
1923 m. Tautų Sąjungos taryba padalino neutraliąją zoną tarp Lietuvos ir Lenkijos ir išvedė paskutinę demarkacijos liniją.

VASARIO 4 DIENA

1515 m. Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, Lietuvos savarankiškumo gynėjas, reformacijos rėmėjas. Mirė 1565 05 28 Lukiškėse (dabar Vilniaus dalis).
1710 m. Varšuvos seime Rusijos kariuomenės remiamas Augustas II antrą kartą buvo pripažintas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi.
       
VASARIO 5 DIENA

1494 m. Maskvoje sudaryta taikos sutartimi baigėsi pirmasis Lietuvos ir Rusijos karas (1487-1494).
1562 m. Rygoje Mikalojus Radvila Juodasis Žygimanto Augusto vardu priėmė Kuršo kunigaikščio Gotardo Ketlerio vasalinę priesaiką.
       
VASARIO 6 DIENA

1416 m. Konstanco bažnytiniame susirinkime perskaitytas žemaičių skundas prieš kryžiuočius.
1936 m. Lietuvoje uždraustos visos politinės partijos, išskyrus Tautininkų sąjungą.
1995 m. Vilniuje pasirašytos sutartys dėl valstybės sienos bei geros kaimynystės ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

VASARIO 7 DIENA

1249 m. Christburgo taikos sutartimi prūsai buvo priversti pripažinti Vokiečių ordino valdžią.
1564 m. mūšyje prie Oršos Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė Rusijos kariuomenę.
1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba anuliavo Lietuvos aneksijos aktus.
       
VASARIO 8 DIENA

1400 m. vasario pirmoje pusėje Vokiečių ordinas su Vytauto ir Lotaringijos hercogo pagalba pirmą kartą užkariavo Žemaitiją.
1919 m. Lietuvos ir Vokietijos kariuomenės privertė atsitraukti bolševikus nuo Kėdainių.
       
VASARIO 9 DIENA

1263 m. Daugavgryvos mūšyje Treniotos vadovaujami lietuviai sumušė Livonijos kryžiuočius.
1991 m. įvykusioje apklausoje daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę.
       
VASARIO 10 DIENA

1324 m. popiežius oficialiai pasmerkė Vokiečių ordiną už krikščionims daromas skriaudas ir pagonių atstūmimą nuo krikšto.
1864 m. suimtas paskutinis Lietuvos provincijos vyriausiasis sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas ir po mėnesio pakartas.
1925 m. Lenkija sudarė konkordatą su Vatikanu. Įkurta Vilniaus arkivyskupystė, kuri tapo viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų.

VASARIO 11 DIENA

1579 m. Kristupo Radvilos Perkūno vadovaujami Lietuvos kariai užėmė Rusijos įgulos saugotą Kirumpės pilį (Estijoje).
1938 m. ketvirtasis Lietuvos Seimas priėmė trečiąją Lietuvos Konstituciją (paskelbta 1938 05 12).
1991 m. atkurtą Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija.

VASARIO 12 DIENA

1920 m. iš Klaipėdos krašto pasitraukė paskutiniai vokiečių kariuomenės daliniai. Į Klaipėdos uostą įplaukė Prancūzijos ir Anglijos karo laivai.

VASARIO 13 DIENA

1416 m. Konstanco bažnytiniame susirinkime Lietuvos ir Lenkijos delegacija perskaitė kaltinimą prieš Vokiečių ordiną.
1906 m. Grybeliuose (Utenos r.) gimė Adolfas Šapoka, istorikas. Mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada).
1944 m. įsteigta Vietinė rinktinė, vadovaujama Povilo Plechavičiaus (išformuota gegužės 15 – 21).

VASARIO 14 DIENA

Lietuvos vardo diena – 1009 m. ryšium su Šv. Brunono žuvimu pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
1408 m. Vytautas Kauno miestui suteikė savivaldą (Magdeburgo teises). Kaunas pirmą kartą paminėtas 1361 m. vasarą.

VASARIO 15 DIENA

1373 m. pirmą kartą paminėta Utena.
1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pasikrikštijo Krokuvoje.
1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras vedė Maskvos kunigaikštytę Eleną.
1563 m. Ivano IV vadovaujama Rusijos kariuomenė užėmė Polocką, ginamą vaivados Stanislovo Davainos.

VASARIO 16 DIENA

1270 m. Karusos ledo mūšyje (Estija) lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena – 1918 m. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
1921 m. Kaune atidarytas Karo muziejus.
1922 m. įkurtas Kauno Vytauto Didžiojo un

VASARIO 17 DIENA

1387 m. Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupystę ir apdovanojo Vilniaus vyskupą žemės valdomis.
1387 m. pirmą kartą paminėti Molėtai.
1920 m. sudaryta Klaipėdos krašto direktorija.

VASARIO 18 DIENA

1370 m. Rūdavos mūšyje Vokiečių ordino kariuomenė sumušė Lietuvos kariuomenę, patirdama didelių nuostolių.
1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos sosto įpėdinę Jadvygą.
1895 m. Namajūnuose (Pasvalio r.) gimė Kazys Škirpa, diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas. Mirė 1979 08 18 Vašingtone.

VASARIO 19 DIENA

1236 m. popiežius Grigalius IX paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį prieš Lietuvą.
1613 m. vasario II pusėje Varniuose mirė Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas Lietuvoje. Gimė tarp 1527 m. ir 1538 m. Babėnuose (dabar Kėdainių dalis).

VASARIO 20 DIENA

1387 m. Jogaila paskelbė pirmąją privilegiją apsikrikštijusiems Lietuvos bajorams, kuria jiems suteikė Lenkijos bajorų turėtas laisves.
1922 m. Vilniaus seimas priėmė nutarimą prijungti ,,Viduriniąją Lietuvą" prie Lenkijos.
 

VASARIO 21 DIENA

1574 m. Krokuvoje Henrikas Valua karūnuotas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi.
1882 m. Drembliuose (Raseinių r.) gimė Mykolas Sleževičius, 2-os, 4-os ir 13-os Lietuvos vyriausybių vadovas, Nepriklausomybės kovų organizatorius. Mirė 1939 11 11 Kaune.
1920 m. Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba kreipėsi į Lietuvos vyriausybę ir Antantės valstybes, ragindama imtis veiksmų Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos.

VASARIO 22 DIENA

Lietuvos krikšto diena – 1387 m. Jogaila paskelbė įsakymą visiems lietuviams priimti katalikų tikėjimą.
1511 m. įkurta Šilutė (Šilokarčema).
1700 m. Augusto II Joniškyje ir apylinkėse sutelkta Saksonijos kariuomenė puolė švedų valdomą Rygą. Prasidėjo Šiaurės karas (1700-1721).

VASARIO 23 DIENA

1526 m. įkurtas Joniškis.
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Marijampolei suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.

VASARIO 24 DIENA

1595 m. Sarbeve (Lenkija, netoli Plonsko) gimė Motiejus Kazimieras Sarbievijus, poetas, Vilniaus universiteto profesorius. Mirė 1640 04 02 Varšuvoje.
1768 m. Rusija bei Lenkijos ir Lietuvos Valstybė pasirašė amžinos draugystės ir Rusijos garantijų Valstybės saugumui sutartį. Lenkija ir Lietuva įsipareigojo nekeisti savo valstybinės santvarkos.
Estijos Nepriklausomybės diena - 1918 m. paskelbta Estijos nepriklausomybė.

VASARIO 25 DIENA

1336 m. Vokiečių ordino kariuomenė apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje. Negalėdami apsiginti, pilies gynėjai sudegino visą turtą ir patys išsižudė.
1418 m. Konstanco bažnytiniame susirinkime Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitas Grigorijus Camblakas kėlė stačiatikių ir katalikų bažnyčių unijos idėją.

VASARIO 26 DIENA

1505 m. Lietuvos seime Breste Lenkijos kancleris Janas Laskis kvietė Lietuvos ponus patvirtinti ir praplėsti 1501 m. Melniko uniją, bet Seimas ją atmetė.
1885 m. Kutaliuose (Šilalės r.) gimė Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 09 22 Kaune.
2003 m. prisiekė ir pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Rolandas Paksas, 2004 04 06 tapęs pirmuoju per apkaltos procesą nušalintu valstybės vadovu Europoje.

VASARIO 27 DIENA

1425 m. mirus Maskvos didžiajam kunigaikščiui Vasilijui, jo uošvis Vytautas tapo Maskvos soste likusios savo dukters Sofijos ir jos sūnaus Vasilijaus globėju.
1919 m. užkariautas Lietuvos žemes bolševikai sujungė su Baltarusija į vieną sovietinę respubliką - Litbelą (panaikintas birželio 25).
1920 m. Lietuvos vyriausybė pritarė Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos atstovų kooptavimui į Lietuvos Valstybės Tarybą (kooptuoti kovo 20).

VASARIO 28 DIENA

1569 m. Lietuvos delegacija nutraukė derybas dėl unijos ir išvyko iš Liublino.
1801 m. Nasrėnuose (Kretingos r.) gimė Motiejus Valančius, rašytojas, istorikas, švietėjas, Žemaičių vyskupas. Mirė 1875 05 29 Kaune.
1813 m. Rusija ir Prūsija sudarė Kališo sąjungą kovai prieš Napoleoną.

VASARIO 29 DIENA

1768 m. Baro mieste susibūrė konfederacija, nukreipta prieš Radomo konfederaciją ir Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje.

KOVO 1 DIENA

1501 m. Lietuva ir Livonija sudarė 10 metų sąjungą, nukreiptą prieš Rusiją.
1581 m. Varšuvos seime priimti Lietuvos vyriausiojo tribunolo nuostatai.
1916 m. Berne prasidėjo Šveicarijos lietuvių konferencija (vyko kovo 1 - 5), kurioje pirmą kartą pareikalauta visiškos Lietuvos nepriklausomybės.

KOVO 2 DIENA

1402 m. Marienburge pas kryžiuočius perbėgęs Švitrigaila už paramą kovoje dėl Lietuvos sosto pažadėjo vykdyti Vytauto sulaužytą Salyno sutartį.
1864 m. Rusijos caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos karalystės valstiečių reformos, pagal kurį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais.

KOVO 3 DIENA

1861 m. Rusijos caras Aleksandras II paskelbė manifestą ir nuostatus dėl baudžiavos panaikinimo.
1918 m. Vokietija privertė Sovietų Rusiją pasirašyti Bresto taiką, pagal kurią iš Rusijos teritorijos buvo išskirtos 5 nepriklausomos valstybės: Lenkija, Lietuva, Ukraina, Kuršas (Latvija) ir Estija.

KOVO 4 DIENA

1386 m. įvyko Jogailos karūnavimo Lenkijos karaliumi iškilmės.
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena – 1484 m. Gardine mirė Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju. Gimė 1458 10 03 Krokuvoje.
1562 m. Rygos arkivyskupystė prisijungė prie Lietuvos.

KOVO 5 DIENA

1279 m. Aizkrauklės mūšyje lietuviai sumušė iš Lietuvos grįžtančią Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę.
1907 m. pradėjo darbą antroji Rusijos valstybės dūma (kovo 5 – birželio 15), kurios darbe dalyvavo 7 lietuviai.
1953 m. Maskvoje mirė Josifas Stalinas-Džiugašvilis (Koba). Stalininio režimo irimo pradžia.
1996 m. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl valstybės sienos.

KOVO 6 DIENA

1255 m. popiežius Aleksandras IV leido Mindaugui sūnų karūnuoti Lietuvos karaliumi.
1454 m. Kazimieras paskelbė Prūsijos prijungimo prie Lenkijos aktą. Prasidėjo Trylikos metų karas dėl Prūsijos (1454 - 1466).
1918 m. Niu Bertene (JAV) gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų vadas. Sušaudytas 1957 11 29 Vilniuje.

KOVO 7 DIENA

1861 m. Rakandžiuose (Šiaulių r.) gimė daktaras Jonas Šliūpas, visuomenės veikėjas, publicistas, aušrininkas. Mirė 1944 11 06 Berlyne, palaidotas Čikagoje (JAV).

KOVO 8 DIENA

1917 m. kovo 8-12 d. Rusijoje įvyko demokratinė Vasario revoliucija.

KOVO 9 DIENA

1589 m. Kristupo Radvilos Perkūno rūpesčiu karalius Žygimantas Vaza Biržams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1701 m. Biržuose Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė sąjungos sutartį.
1917 m. Sankt Peterburge išrinkta Lietuvių tautos taryba priėmė deklaraciją, reikalaujančią Lietuvai autonomijos.
1917 m. Tuloje (Rusija) gimė Algirdas Julius Greimas, kalbininkas, semiotikas, mitologas. Mirė 1992 02 27 Paryžiuje.

KOVO 10 DIENA

1893 m. Linkaučiuose (Pakruojo r.) gimė Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, architektas. Mirė 1993 05 21 Vilniuje.
1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.) gimė Justinas Marcinkevičius, poetas. Mirė 2011 02 16.

KOVO 11 DIENA

1566 m. įsigaliojo Antrasis Lietuvos statutas, įtvirtinęs bajorų demokratiją.
1863 m. vietoj Lietuvos provincijos komiteto sukilimui Lietuvoje vadovauti ėmė Lietuvos provincijų valdymo skyrius.
1923 m. Šiauliuose, švenčiant laikraščio „Aušra“ 40-metį, įkurtas „Aušros“ muziejus.
1985 m. į valdžią atėjo paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.

KOVO 12 DIENA

1254 m. Mindaugas apdovanojo pirmąjį Lietuvos vyskupą Kristijoną žemės valdomis Žemaitijoje.
1388 m. popiežius Urbonas VI įpareigojo Poznanės vyskupą Dobrogostą kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupystės įsteigimą.
1569 m. Žygimantas Augustas atskyrė nuo Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos Volynę bei Palenkę.

KOVO 13 DIENA

1401 m. prasidėjo pirmasis Vytauto remiamas žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordino valdžią.
1564 m. Žygimantas Augustas perleido Lenkijai savo tėvonines teises į Lietuvą ir patvirtino Varšuvos seimo receso aktą, kuriame susumuoti pirmieji Lenkijos ir Lietuvos atstovų derybų dėl unijos rezultatai.
1713 m. Šiaulių vaito Kazimiero Gorskio rūpesčiu karalius Augustas II Šiauliams pirmą kartą suteikė Magdeburgo teises, tačiau savivalda liko neįgyvendinta.
1896 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji telefonų stotis.

KOVO 14 DIENA

1635 m. karalius Vladislovas Vaza Varniams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1945 m. Vokietijoje atkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (įkurtas 1943 11 25 Lietuvoje).

KOVO 15 DIENA

1909 m. Palangoje gimė Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrėjas ir jo tarybos prezidiumo pirmininkas, vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Sušaudytas 1954 11 26 Maskvoje.
1923 m. Ambasadorių konferencijos nutarimu Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija įteisinta kaip valstybinė siena, kurios Lietuva nepripažino.
1939 m. Vokietija okupavo Čekoslovakiją.

KOVO 16 DIENA

1797 m. popiežius Pijus VI įsteigė Vygrių vyskupystę (nuo 1818 06 30 - Seinų vyskupystė). Knygnešių diena – 1846 m. Purviškiuose (Biržų r.) gimė Jurgis Bielinis, ,,knygnešių karalius", publicistas. Žuvo 1918 01 18 Purviškiuose.

KOVO 17 DIENA

1938 m. Lenkijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius.
1943 m. vokiečių okupacinė valdžia uždarė Lietuvos aukštąsias mokyklas ir Mokslų Akademiją.

KOVO 18 DIENA

1994 m. Varšuvoje pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos sutartis ,,Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo".

KOVO 19 DIENA

1703 m. Saločių (Šakarnių) mūšyje Švedijos kariuomenė sumušė Lietuvos ir Rusijos kariuomenes.
1899 m. Tatkonyse (Kupiškio r.) gimė Juozas Matulis, fizikochemikas, Lietuvos Mokslų Akademijos atkūrėjas ir ilgametis jos prezidentas, mokslinio darbo organizatorius. Mirė 1993 06 25 Vilniuje.
1938 m. Lietuvos vyriausybė priėmė Lenkijos ultimatumą ir užmezgė su ja diplomatinius santykius.
1972 m. pradėtas leisti žymiausias sovietmečio nelegalus leidinys ,,Lietuvos katalikų bažnyčios kronika". Iki 1987 m. išėjo 75 numeriai.

KOVO 20 DIENA

1440 m. Trakuose sąmokslininkai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Raseiniams, Rietavui, Vilkijai ir Kvėdarnai suteikė miesto savivaldos teises ir herbus.
1948 m. komunistinė Lietuvos administracija priėmė nutarimą dėl kolūkių organizavimo Lietuvoje.

KOVO 21 DIENA

1361 m. Kęstutis pateko į kryžiuočių nelaisvę.
1547 m. Strykove (Lenkija, Lenčicos vaivadija) gimė Motiejus Stryjkovskis, pirmosios spausdintos Lietuvos istorijos autorius. Mirė apie 1592 m.

KOVO 22 DIENA

1387 m. Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises. Vilnius tapo pirmuoju savivaldžiu Lietuvos miestu.

1659 m. Varšuvos seimas nutarė Lenkijoje ir Lietuvoje pradėti kaldinti varines monetas - šilingus. 1786 m. Varšuvoje gimė Joachimas Lelevelis, žymus visuotinės istorijos specialistas, Vilniaus universiteto profesorius. Mirė 1861 05 29 Paryžiuje.
1795 m. Sankt Peterburge LDK delegacija prisiekė ištikimybę Rusijos imperatorei Jekaterinai II ir paskelbė, kad nutraukiama Lietuvos unija su Lenkija.
1868 m. Jonaičiuose (Šilutės r.) gimė Vilhelmas Storasta-Vydūnas, filosofas, rašytojas. Mirė 1953 02 20 Detmolde (Vokietija).

KOVO 23 DIENA

1330 m. Rygos miestiečiai pasidavė Vokiečių ordinui.
1918 m. Vokietija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, bet priklausomą nuo Vokietijos (pagal 1917 12 11 Lietuvos Tarybos aktą).
1939 m. Vokietija užgrobė Klaipėdos kraštą. Į Klaipėdą atvyko Adolfas Hitleris.

KOVO 24 DIENA

1285 m. Tverės žemėje žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Daumantas (1281-1285).
1794 m. Krokuvoje paskelbtas sukilėlių manifestas.
1922 m. Lenkijos seimas patvirtino Vilniaus krašto įjungimą į Lenkijos sudėtį.

KOVO 25 DIENA

1537 m. paliaubų sutartimi baigėsi penktasis Lietuvos ir Rusijos karas (1534-1537). Paliaubos galiojo iki Livonijos karo (1562-1582) pradžios.
1918 m. Baltarusijos Demokratinės Respublikos Rada Minske paskelbė Baltarusijos nepriklausomybę.
1941 m. okupantai išėmė iš apyvartos Lietuvos piniginį vienetą litą.
1949 m. sovietiniai okupantai pradėjo operaciją ,,Priboj" - antrą pagal dydį Lietuvos žmonių trėmimą (kovo 25-28 d.).

KOVO 26 DIENA

1831 m. sudaryta Raseinių pavieto laikinoji valdžia - Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos valdžią.
1898 m. Obelinėje (Marijampolės r.) gimė Antanas Gustaitis, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO autorius. Sušaudytas 1941 10 16 Maskvoje.
1989 m. Sąjūdis pasiekė pergalę pirmuosiuose demokratiškuose rinkimuose į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą.

KOVO 27 DIENA

1441 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Trakų karaimams suteikė Magdeburgo teises. Trakų miestui jos suteiktos apie 1409 m.
1831 m. sukilimas apėmė Kauno pavietą.

KOVO 28 DIENA

1503 m. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos ir Rusijos karas (1500 - 1503). Lietuva neteko ketvirtadalio teritorijos.
1831 m. sukilėliai užėmė Telšius. Sukilimas prasidėjo Upytės paviete.

KOVO 29 DIENA

1831 m. sukilėliai užėmė Šiaulius.
1922 m. paskelbtas žemės reformos įstatymas (priimtas vasario 15 d.).
2004 m. Lietuva tapo NATO nare. Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas Vašingtone JAV Vyriausybei perdavė saugoti Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus.

KOVO 30 DIENA

1298 m. Vytenis su Rygos miestu ir arkivyskupu sudarė sąjungą prieš Vokiečių ordiną.
1423 m. Kežmarko sutartimi Lenkija ir Lietuva susitaikė su imperatoriumi Zigmantu ir sutiko atšaukti Žygimantą Kaributą iš Čekijos.
1767 m. Vilniuje mirė Jonas Kristupas Glaubicas, vienas iš Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrėjų. Gimė XVII-XVIII a. sandūroje (minimas nuo 1737 m.).

KOVO 31 DIENA

1785 m. Varšuvoje mirė Antanas Tyzenhauzas, Lietuvos ūkio plėtojimo iniciatorius. Gimė 1733 m.

BALANDŽIO 1 DIENA

1548 m. Krokuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. 1557 m. paskelbtas Valakų reformos įstatymas. 1579 m. Steponas Batoras įkūrė Vilniaus universitetą.
1942 m. prie Lietuvos generalinės srities prijungtos Svyrių, Ašmenos apskritys ir keletas kitų vietovių.

BALANDŽIO 2 DIENA

1889 m. Šeiniūnuose (Širvintų r.) gimė Ignas Šeinius (Jurkūnas), prozininkas. Mirė 1959 01 15 Stokholme (Švedija).
2004 m. Lietuva priimta į NATO.

BALANDŽIO 3 DIENA

1251 m. Žiemgalos vyskupystė prijungta prie Rygos vyskupystės.

BALANDŽIO 4 DIENA

1557 m. Ostrovne (Vitebsko sr., Bašankovičių r.) gimė Leonas Sapiega, LDK kancleris, Vilniaus vaivada, Trečiojo Lietuvos Statuto rengimo vadovas. Mirė 1633 07 07 Vilniuje.
1845 m. Bukantėje (Plungės r.) gimė Julija Žymantienė-Žemaitė, rašytoja. Mirė 1921 12 07 Marijampolėje.
1919 m. Lietuvos Taryba patvirtino antruosius ,,Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius" ir išrinko pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.
1926 m. popiežius Pijus XI įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.

BALANDŽIO 5 DIENA

1253 m. pietų Kuršo dalybų tarp Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo akte pirmą kartą paminėti Skuodas, Gargždai, Rietavas.
1576 m. Krokuvoje, nedalyvaujant lietuviams, Steponas Batoras karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1702 m. Švedijos kariuomenė užėmė Vilnių.

BALANDŽIO 6 DIENA

1609 m. Varniuose mirė Merkelis Giedraitis, Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos rėmėjas, kontrreformacijos veikėjas. Gimė apie 1536 m.
1814 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas buvo priverstas atsisakyti sosto.
1839 m. Rusijos caras Nikolajus I patvirtino unitų ir stačiatikių bažnyčių susijungimą.
2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Rolandas Paksas pašalintas iš Prezidento pareigų.

BALANDŽIO 7 DIENA

1340 m. bajorams nunuodijus bevaikį Haličo-Volynės kunigaikštį Boleslovą Jurgį Traidenaitį, Volynė ir Haličas pripažino Gedimino sūnaus Liubarto valdžią.
1679 m. karalius Jonas Sobieskis suteikė privilegiją Vilkaviškio žydų kahalui. Joje pirmą kartą paminėta Kristupo Zigmanto Paco naujai įkurta Vilkaviškio magdeburginė savivalda.
1907 m. Vilniuje įvyko Lietuvių mokslo draugijos steigiamasis susirinkimas.
1946 m. Karaliaučiaus sritis prijungta prie Rusijos.

BALANDŽIO 8 DIENA

1823-1824 m. (1825 m.?) Tilžėje išėjo 2 ar 3 pirmojo lietuviško periodinio leidinio „Nusidavimai Dievo karalystėje“ numeriai (neišlikę; jų redaktorius Natanielis Frydrichas Ostermejeris gimė 1784 m. balandžio 8 d.).
1832 m. balandį Karaliaučiuje atnaujintas „Nusidavimų Dievo karalystėje“ leidimas pavadinimu „Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“ (ėjo 1832-1834, 1837-1914 ir 1921 metais).

BALANDŽIO 9 DIENA

1298 m. rygiečiai ir lietuviai pradėjo bendrą kovą prieš Vokiečių ordiną ir sudavė jam pirmą smūgį, sudegindami Nojermiuleno (Adažių) pilį.
1869 m. Raudondvaryje gimė Juozas Naujalis, kompozitorius, pedagogas. Mirė 1934 09 09 Kaune.

BALANDŽIO 10 DIENA

1525 m. Krokuvoje Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Hohencolernas davė vasalinę priesaiką Žygimantui Senajam ir tapo pirmuoju Prūsijos kunigaikščiu.

BALANDŽIO 11 DIENA

1249 m. Lijone popiežius Inocentas IV nurodė šiaurės šalių vyskupams Jotvos vyskupu įšventinti dominikoną Henriką, anksčiau įšventintą Livonijos ir Prūsijos arkivyskupo Alberto.
1264 m. pavasarį (greičiausiai balandžio mėnesį) buvę Mindaugo tarnai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Treniotą. Valdžią Lietuvoje paėmė Mindaugo sūnus Vaišalgas (Vaišelga).
1879 m. Niūronyse (Anykščių r.) gimė Jonas Biliūnas, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. Mirė 1907 12 08.

BALANDŽIO 12 DIENA

1500 m. Belajos kunigaikštis Simonas, išdavęs Lietuvą, atvyko į Maskvą prašytis priimamas į Maskvos didžiojo kunigaikščio tarnybą.
1927 m. prezidentas Antanas Smetona paleido trečiąjį Lietuvos Seimą.

BALANDŽIO 13 DIENA

1871 m. Lūginėje (Marijampolės r.) gimė Jurgis Matulaitis, arkivyskupas, Lietuvos bažnytinės provincijos kūrėjas, 1987 m. paskelbtas palaimintuoju. Mirė 1927 01 27 Kaune.

BALANDŽIO 14 DIENA

1920 m. balandžio 14-15 d. išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas. Pirmieji demokratiniai rinkimai Lietuvoje.

BALANDŽIO 15 DIENA

1383 m. Jogaila suteikė laisvos prekybos privilegiją Liublino pirkliams.
1590 m. Jono Kiškos rūpesčiu karalius Žygimantas Vaza Kėdainiams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.

BALANDŽIO 16 DIENA

1362 m. kryžiuočiai sugriovė mūrinę Kauno pilį. Intensyviausių kovų su kryžiuočiais pradžia.
1794 m. Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.
1803 m. Rusijos caras Aleksandras I Vilniaus (buvusią Lietuvos) vyriausiąją mokyklą reorganizavo į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą.
2003 m. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį.

BALANDŽIO 17 DIENA

1548 m. Vilniuje Barbora Radvilaitė oficialiai pristatyta Lietuvos ponams kaip Žygimanto Augusto žmona.

BALANDŽIO 18 DIENA

1267 m. balandžio 18-23 d. Volynės Vladimire kunigaikštis Levas Danilovičius nužudė buvusį Lietuvos didįjį kunigaikštį Vaišalgą Mindaugaitį.
1358 m. imperatorius Karolis IV pasiūlė Algirdui ir Kęstučiui krikštytis.
1694 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ekskomunikavo Vilniaus vaivadą ir LDK didįjį etmoną Kazimierą Joną Sapiegą.
1791 m. Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas.
1814 m. Logoiske (Minsko sr.) gimė Eustachijus Tiškevičius, archeologas, Laikinosios archeologijos komisijos įkūrimo iniciatorius. Mirė 1873 08 27 Vilniuje.
1882 m. Ilgalaukiuose (Rokiškio r.) gimė Juozas Tūbelis, ilgametis Lietuvos vyriausybės vadovas, aktyvus ūkinių organizacijų kūrėjas. Mirė 1939 09 30 Kaune.

BALANDŽIO 19 DIENA

1389 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvą katalikišku kraštu.
1576 m. Gardine prasidėjo LDK seimas, kuriame pagrasinta nutraukti uniją ir išsirinkti atskirą valdovą, jei lenkai vienašališkai karaliumi išrinks Steponą Batorą.
1760 m. Vilniuje pradėtas leisti pirmasis Lietuvos laikraštis ,,Kurier Litewski" (,,Lietuvos kurjeris"). Ėjo iki 1840 m. gruodžio 31.
1918 m. nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos.

BALANDŽIO 20 DIENA

1253 m. pirmą kartą paminėta Kretinga.
1720 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I savo domenuose panaikino lietuvių ir lenkų valstiečių asmeninę priklausomybę (vokiečių valstiečių asmeninė priklausomybė panaikinta 1719 07 10).
1961 m. panaikintas Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

BALANDŽIO 21 DIENA

1422 m. Vytauto, kaip Čekijos karaliaus, vietininkas Žygimantas Kaributas su kariuomene išvyko į Čekiją.
1945 m. sovietiniai okupantai pradėjo pirmąjį pokario masinį trėmimą (balandžio 21 - gegužės 2 d.).

BALANDŽIO 22 DIENA

1291 m. pastatyta Veliuonos (Junigedos) pilis - svarbiausias lietuvių kovų su kryžiuočiais forpostas.
1919 m. Lenkijos kariuomenė užėmė bolševikų valdomą Vilnių.
1927 m. paleistas III Lietuvos Seimas.

BALANDŽIO 23 DIENA

997 m. Prūsijoje žuvo Šv. Adalbertas, pirmasis misionierius baltų žemėse.
1228 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas padovanojo Vokiečių ordinui Kulmo žemę, kuri tapo Prūsijos nukariavimo baze.
1720 m. Selcuose (netoli Bresto) gimė Elijahu Ben Solomonas (Vilniaus Gaonas), garsus Toros, Talmudo, Kabalos žinovas. Mirė 1797 10 09 Vilniuje.
1922 m. įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje.

BALANDŽIO 24 DIENA

1794 m. Vilniaus rotušės aikštėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas ir sudaryta Lietuvos Tautinė Aukščiausioji Taryba.

BALANDŽIO 25 DIENA

1424 m. Perlame Vytautas priėmė Čekijos pasiuntinius ir griežtai atsisakė toliau remti husitus.

BALANDŽIO 26 DIENA

1656 m. Virbalyje Povilo Sapiegos vardu paskelbtas atsišaukimas į Žemaitijos bajorus, kviečiantis sukilti prieš švedus.
1925 m. Kaune įsteigta Vilniaus vadavimo sąjunga.
1986 m. įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

BALANDŽIO 27 DIENA

1584 m. Vilniuje mirė Mikalojus Radvila Rudasis, karvedys, LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, reformacijos rėmėjas. Gimė 1512 m.
1844 m. paskelbtas įstatymas dėl privalomųjų inventorių sudarymo Rusijos vakarų gubernijų privačiuose dvaruose.

BALANDŽIO 28 DIENA

1387 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila užrašė Skirgailai Trakų ir Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.
1512 m. Lopušnos (Višnioveco) mūšyje Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Krymo totorių kariuomenę. Po šios pergalės nutraukta Krymo ir Maskvos sąjunga prieš Lietuvą.
1527 m. Žygimantas Senasis apribojo Žemaitijos seniūno valdžią ir daugelį valsčių ėmė valdyti asmeniškai.
1566 m. prasidėjo Bresto seimas, kuriame pirmą kartą susirinko pavietų seimeliuose išrinkti Lietuvos bajorų atstovai.

BALANDŽIO 29 DIENA

1325 m. balandžio mėn. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi Vladislovu Lokietka. Balandžio 30 Aldona Gediminaitė pakrikštyta Onos vardu.

BALANDŽIO 30 DIENA

1632 m. Varšuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza.
1794 m. Lietuvos Tautinė Aukščiausioji Taryba kreipėsi į valstiečius, ragindama kovoti prieš Rusijos kariuomenę (pirmasis atsišaukimas lietuvių kalba).
1957 m. Vilniuje pradėtos transliuoti Lietuvos televizijos programos.

GEGUŽĖS 1 DIENA

1896 m. Vilniuje įkurta Lietuvos socialdemokratų partija - pirmoji lietuvių partija.
Lietuvos aviacijos diena - 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas.
1993 m. Vilniuje įkurta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija.
2004 m. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare.

GEGUŽĖS 2 DIENA

1447 m. didysis kunigaikštis Kazimieras suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuri padėjo bajorų ekonominio savarankiškumo teisinius pagrindus.


GEGUŽĖS 3 DIENA

1500 m. Rusija pradėjo antrąjį karą su Lietuva (1500 – 1503).
1660 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sudarė Olyvos taiką su Švedija. Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą.
1791 m. Ketverių metų seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją, kurioje įteisino pažangias reformas, bet panaikino atskiras Lietuvos valstybines institucijas.
1794 m. vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių ginkluotojų pajėgų vadu Tadas Kosciuška paskyrė Jokūbą Jasinskį (iki birželio 4 d.).

GEGUŽĖS 4 DIENA

1880 m. Rusijos caras Aleksandras II leido moksliniuose lietuviškuose leidiniuose naudoti lotyniškas raides.


GEGUŽĖS 5 DIENA

1251 m. pavasarį (greičiausiai gegužės mėnesį) Mindaugas priėmė krikštą.


GEGUŽĖS 6 DIENA

1434 m. Žygimantas Kęstutaitis suteikė privilegiją Lietuvos kunigaikščiams ir bajorams, kuria neleidžiama jų bausti be teismo, o kunigaikščiams bei bajorams priklausantys valstiečiai atleidžiami nuo dėklos.
1499 m. Krokuvos seime sudarytas palankiausias Lietuvai Lenkijos ir Lietuvos unijos aktas, numatęs lygiateisę abiejų valstybių sąjungą, savitarpio pagalbą ir atskirų valdovų rinkimus.

GEGUŽĖS 7 DIENA

1765 m. patvirtintas šv. Stanislovo ordinas - antrasis Lenkijos ir Lietuvos ordinas.
1794 m. Lenkijos sukilėlių vyriausybė paskelbė Polaneco universalą, kuriuo visiems Lenkijos ir Lietuvos valstiečiams suteikta asmens laisvė ir sumažintas lažas.
1863 m. gegužės 7–9 d. Medeikių kautynėse (prie Biržų) Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos sukilėlius, vadovaujamus Zigmanto Sierakausko.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena - 1904 panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.
1920 m. Maskvoje prasidėjo Lietuvos ir Rusijos taikos derybos.

GEGUŽĖS 8 DIENA

1873 m. Bachčisarajuje (Krymas) gimė Seraja Šapšalas, žymus orientalistas, Lenkijos ir Lietuvos karaimų hachanas. Mirė 1961 11 18 Vilniuje.
1924 m. Ambasadorių konferencijos atstovai pasirašė Klaipėdos konvenciją, kuri įteisino Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos ir nustatė jo statusą.
1945 m. Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.

GEGUŽĖS 9 DIENA

1397 m. Vilniaus vyskupo Andriaus rašte pirmą kartą paminėta Vilniaus katedros mokykla - pirmoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
1926 m. gegužės 8-10 d. rinkimuose į III Lietuvos Seimą nedidele persvara laimėjo kairiosios partijos (socialdemokratai ir liaudininkai).


GEGUŽĖS 10 DIENA

1861 m. atiduotas viešam naudojimui Kauno - Virbalio geležinkelio ruožas - pirmasis geležinkelis Lietuvoje.
1906 m. pradėjo darbą pirmoji Rusijos valstybės dūma (gegužės 10 - liepos 21), kurios veikloje dalyvavo 8 lietuviai.

GEGUŽĖS 11 DIENA

1855 m. Vilniuje įkurta Laikinoji archeologinė komisija ir Vilniaus senienų muziejus - Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas.
1990 m. Taline pasirašyta Estijos, Lietuvos ir Latvijos vienybės ir bendradarbiavimo deklaracija ir įsteigta Baltijos Taryba.
1993 m. Lietuva tapo Europos Tarybos nare.

GEGUŽĖS 12 DIENA

1573 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Henrikas Valua.
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Skirsnemunei ir Sudargui suteikė miesto savivaldos teises ir herbus.
1938 m. paskelbta trečioji Lietuvos Konstitucija.

GEGUŽĖS 13 DIENA

1545 m. Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapalionis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Gimė XVI a. pradžioje netoli Eišiškių.
1832 m. caras Nikolajus I uždarė Vilniaus universitetą.
1863 m. Michailas Muravjovas paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi su ypatingais įgaliojimais slopinti sukilimą.

 GEGUŽĖS 14 DIENA

1237 m. popiežius Grigalius IX sujungė Kalavijuočių ir Vokiečių ordinus.
1792 m. Targovicoje Rusijos remiami Ketverių metų seimo reformų priešininkai paskelbė konfederacijos aktą.
1921 m. Rygoje Lietuva ir Latvija pasirašė sienos nustatymo sutartį.
1972 m. Kaune dėl Lietuvos laisvės susidegino Romas Kalanta. Ryšium su tuo gegužės 18–19 d. Kaune vyko politinės demonstracijos ir mitingai.

GEGUŽĖS 15 DIENA

Respublikos diena – 1920 m. pradėjo darbą Steigiamasis seimas. Lietuvos Valstybė paskelbta respublika.
1928 m. prezidentas Antanas Smetona priėmė antrąją Lietuvos Valstybės Konstituciją.
1928 m. Kauno karo muziejaus sodelyje atidengtas Juozo Zikaro Lietuvos Laisvės paminklas.

GEGUŽĖS 16 DIENA

1422 m. Vytauto vietininkas Čekijoje Žygimantas Kaributas atvyko į Prahą.
1886 m. Ariogaloje gimė Stasys Šalkauskis, filosofas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigimo iniciatorius. Mirė 1941 12 01 Šiauliuose.
1945 m. Kalniškės mūšyje Lietuvos partizanų pajėgos, vadovaujamos Jono Neifaltos-Lakūno, pralaužė NKVD kariuomenės apsupties žiedą. Didžiausias partizaninio karo mūšis Lietuvoje.

GEGUŽĖS 17 DIENA

1572 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius Skuodui suteikė miesto savivaldos (Kulmo) teises, pavadindamas jį Johanesbergu.
1597 m. karalius Žygimantas Vaza Lazdijams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1792 m. Rusija Lenkijos ir Lietuvos Valstybei įteikė deklaraciją apie Rusijos kariuomenės dalinių įvedimą į Lenkiją ir Lietuvą.
1880 m. Bagdoniškyje (Rokiškio r.) gimė Mykolas Römeris, teisininkas, visuomenės veikėjas. Mirė 1945 02 22 Vilniuje.
1924 m. Paryžiuje Lietuvos atstovas pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją.

GEGUŽĖS 18 DIENA

1929 m. Kaune įkurta Lietuvos istorijos draugija.
1989 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę prieš Sovietų Sąjungos įstatymus.

GEGUŽĖS 19 DIENA

1307 m. pirmą kartą paminėti Pagėgiai (Gėgės laukas).
1542 m. Žygimantas Senasis Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio prašymu paskelbė dekretą prieš Abraomą Kulvietį, skelbusį reformacijos idėjas. A. Kulvietis pabėgo į Prūsiją.


GEGUŽĖS 20 DIENA

1573 m. elekcinis seimas prie Varšuvos priėmė Henriko artikulus - pirmąją Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, veikusią iki 1791 m.
1648 m. Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.
1704 m. Sandomiero konfederacija pasmerkė Varšuvos konfederacijos sprendimą vietoj Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II išrinkti Stanislovą Leščinskį.

GEGUŽĖS 21 DIENA

1563 m. Ragainėje mirė Martynas Mažvydas, lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. Gimė apie 1510 m.
1674 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobieskis (valdė 1674 – 1696).
1794 m. Tado Kosciuškos nurodymu paleista Lietuvos Tautinė Aukščiausioji Taryba (veikė balandžio 24 – birželio 12 d.).

GEGUŽĖS 22 DIENA

1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ukmergės miestui suteikė savivaldos teises ir herbą. Ukmergė pirmą kartą paminėta 1333 m.
1948 m. sovietiniai okupantai pradėjo operaciją ,,Vesna" - didžiausią istorijoje Lietuvos žmonių trėmimą (gegužės 22 - 27 d.).

GEGUŽĖS 23 DIENA

1404 m. gegužės 22–23 d. Racionžo taikos sutartimis Vytautas ir Jogaila pripažino Vokiečių ordino teises į Žemaitiją. Lenkija gavo teisę išsipirkti Dobrynę.


GEGUŽĖS 24 DIENA

1377 m. mirė Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis. Gimė XIII - XIV a. sandūroje.
1930 m. likviduota sukarinta organizacija "Geležinis Vilkas", rėmusi ekspremjerą Augustiną Voldemarą.

GEGUŽĖS 25 DIENA

1298 m. rygiečiai ir lietuviai sudegino Vokiečių ordino pilį Karkhuzą (Karksį, pietų Estija).
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Kernavei suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1908 m. Kaušėnuose (Plungės r.) gimė Zenonas Ivinskis, istorikas. Mirė 1971 12 24 Bonoje.


GEGUŽĖS 26 DIENA

1323 m. Gediminas iš Vilniaus pasiuntė 3 laiškus, kviesdamas į Lietuvą Hanzos miestų miestiečius,  dominikonų ir pranciškonų ordinų vienuolius.
1339 m. Krokuvoje mirė Aldona (Ona) Gediminaitė, Lietuvos valdovo Gedimino dukra ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo žmona.
1409 m. prasidėjo antrasis žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordino valdžią.
1390 m. Karaliaučiaus sutartimi žemaičiai įsipareigojo remti Vytautą ir Vokiečių ordiną.

GEGUŽĖS 27 DIENA

1797 m. Rusijos caras Pavlas I atvyko į Vilnių. Pirmas Rusijos monarcho apsilankymas Vilniuje po Lenkijos ir Lietuvos padalinimų.
1942 m. Lietuvos generalinėje srityje vokiečiai įvykdė visuotinį gyventojų surašymą.

GEGUŽĖS 28 DIENA

1565 m. mirė LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis.


GEGUŽĖS 29 DIENA

1797 m. Rusijos caras Pavlas I iš Vilniaus išvyko į Kauną.


GEGUŽĖS 30 DIENA

1609 m. Tilžėje gimė Danielius Kleinas, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos (1653) autorius. Mirė 1666 11 28 Tilžėje.
1826 m. Lisavojėje (Volynės sr., Lucko r.) gimė Zigmantas Sierakauskas, 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadas. Nužudytas 1863 06 27 Vilniuje.

GEGUŽĖS 31 DIENA

1380 m. Dovydiškėse Jogaila su Vokiečių ordinu sudarė slaptą paliaubų sutartį, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų jo valdas.
1507 m. Budoje atnaujinta 1492 12 05 sudaryta Jogailaičių valdomų valstybių sąjunga, į kurią pirmą kartą tiesiogiai įtraukta Lietuva.
1556 m. Lukiškėse (dabar Vilniaus dalis) gimė Jurgis Radvila, pirmasis Lietuvos kardinolas, Vilniaus, Krokuvos vyskupas. Mirė 1600 01 21 Romoje.


BIRŽELIO 1 DIENA

1298 m. rygiečiai ir lietuviai Turaidos (Gaujos) mūšyje sumušė Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę. Žuvo Livonijos magistras Brunonas ir 22 kryžiuočių riteriai.
1434 m. Gorodoke (Lvovo sr.) mirė Jogaila, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Gimė 1351 m.

BIRŽELIO 2 DIENA

1767 m. paskelbtas Vilniaus konfederacijos aktas, smerkiantis 1766 m. seimo reformas.
1831 m. Tytuvėnuose prie Žemaitijos sukilėlių vado Juozo Šimanovskio štabo sudaryta Žemaitijos centrinė vyriausybė (veikė iki birželio 30 d.).

BIRŽELIO 3 DIENA

1944 m. vokiečiai sudegino Pirčiupių kaimą su 119 gyventojų.
1988 m. Vilniuje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

BIRŽELIO 4 DIENA

1841 m. prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leista steigti lietuviškas pradines mokyklas.

BIRŽELIO 5 DIENA

1569 m. Žygimantas Augustas atskyrė nuo Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos Kijevo ir Podolės žemes.
1867 m. atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka.

BIRŽELIO 6 DIENA

1545 m. Kulvoje (Jonavos r.) mirė Abraomas Kulvietis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios kolegijos Lietuvoje įsteigėjas (1539), vienas iš Karaliaučiaus universiteto kūrėjų. Gimė apie 1510 m. Kulvoje.
1569 m. Lietuvos delegacija grįžo į Liublino seimą užbaigti derybų dėl unijos.

BIRŽELIO 7 DIENA

1492 m. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras.
1563 m. Žygimantas Augustas sulygino Lietuvos stačiatikių ir katalikų teises.
1934 m. Kaune pučistai, vadovaujami gen. Petro Kubiliūno, nesėkmingai bandė jėga grąžinti Augustiną Voldemarą į ministro pirmininko postą.

BIRŽELIO 8 DIENA

793 m. vikingai užpuolė Lindisfarno vienuolyną Anglijoje. Pirmasis žinomas vikingų žygis Vakarų Europoje, tradiciškai laikomas vikingų epochos (793-1042) pradžia.
1749 m. Vilniuje sudegė daugiau kai pusė miesto namų ir Rotušė su magistrato archyvu.
1772 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II slaptu įsakymu nurodė iš numatomų prie Rusijos prijungti Lietuvos žemių sudaryti Pskovo ir Mogiliovo gubernijas.

BIRŽELIO 9 DIENA

1815 m. Vienos kongreso baigiamuoju aktu Rusija gavo didžiąją Varšuvos kunigaikštystės dalį (su Lietuvos Užnemune), iš kurios sudaryta Lenkijos karalystė Rusijos sudėtyje.

BIRŽELIO 10 DIENA

1294 m. Trojanovo mūšyje Vytenis sumušė Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę. Didžiausia lietuvių karinė pergalė Lenkijoje.
1499 m. Dancinge (Gdanske) išleista pirmoji Lietuvoje parengta knyga - Vilniaus kanauninko Martyno Agenda.
1920 m. Steigiamasis Seimas priėmė trečiąją Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją.

BIRŽELIO 11 DIENA

1831 m. Žeimiuose prie vyriausiojo Lietuvos sukilėlių vado Antano Gelgaudo štabo sudaryta Laikinoji lenkų centrinė vyriausybė Lietuvoje (veikė iki liepos 9 d.).

BIRŽELIO 12 DIENA

1372 m. Algirdui trečią kartą žygiuojant į Maskvą, Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus sulaikė jį prie Liubutsko. Sudarytos paliaubos.
1382 m. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą.
1794 m. Tadas Kosciuška vadovauti sukilimui Lietuvoje paskyrė LDK Centro Deputaciją (veikė iki rugsėjo 19 d.).
Lietuvos radijo diena - 1926 m. Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos.

BIRŽELIO 13 DIENA

1611 m. Žygimantas Vaza užėmė Smolenską, kuris iki 1654 m. paskutinį kartą buvo prijungtas prie Lietuvos.
1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Akmenei suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.

BIRŽELIO 14 DIENA

1634 m. Polianovkoje sudaryta taika tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Rusijos. Rusija atsisakė pretenzijų į Smolenską.
1792 m. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių.
Gedulo ir vilties diena - 1941 m. sovietiniai okupantai pradėjo pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus (birželio 14-18 d.).
1949 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto iniciatyva priimta Lietuvių charta - lietuvio sąžinės kodeksas.

BIRŽELIO 15 DIENA

1161 m. pirmą kartą paminėta Palanga.
1243 m. mūšyje prie Renzeno ežero (Pavyslyje) prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė sumušė kryžiuočius. Žuvo Vokiečių ordino maršalas ir visi Kulmo pilies kryžiuočių riteriai.
1581 m. karalius Steponas Batoras suteikė Alytaus miestui savivaldos teises ir herbą. Alytus pirmą kartą paminėtas 1377 m.
1593 m. karalius Žygimantas Vaza Virbaliui suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
Okupacijos ir genocido diena – 1940 m. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą.

BIRŽELIO 16 DIENA

1819 m. Daujotuose (Raseinių r.) gimė Antanas Juška, tautosakininkas, etnografas, leksikografas. Mirė 1880 11 01 Kazanėje.
1917 m. Rusijos lietuvių seimas Petrograde priėmė rezoliuciją, kuri skelbė, kad „visa etnografinė Lietuva privalo tapti nepriklausoma valstybe“.

BIRŽELIO 17 DIENA

1696 m. Vilanove (netoli Varšuvos) mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis.
1793 m. Gardine pradėjo darbą paskutinis Lenkijos ir Lietuvos seimas.
1864 m. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė spausdinti lietuviškus elementorius lotyniškomis raidėmis. Spaudos draudimo pradžia.

BIRŽELIO 18 DIENA

1919 m. nustatyta pirmoji demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

BIRŽELIO 19 DIENA

1383 m. Jogaila atsisakė ratifikuoti Dubysos sutartį su Vokiečių ordinu.
1574 m. Henrikas Valua slapta išvyko iš Lenkijos užimti Prancūzijos sosto.
1669 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Mykolas Kaributas Višnioveckis, kildinęs save iš Algirdo sūnaus Kaributo.
1831 m. Panerių kautynėse Antano Gelgaudo vadovaujami sukilėliai buvo sumušti Rusijos kariuomenės. Žlugo paskutinis sukilėlių bandymas užimti Vilnių.

BIRŽELIO 20 DIENA

1950 m. įvykdyta administracinė reforma: panaikintos apskritys, Lietuva suskirstyta į 4 sritis ir 87 rajonus.

BIRŽELIO 21 DIENA

1245 m. birželį imperatorius Frydrichas II leido Vokiečių ordinui užkariauti ir valdyti Kuršą, Lietuvą bei Žiemgalą.
1988 m. Vilniuje Sąjūdis surengė pirmą viešą manifestaciją prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kurioje dalyvavo apie 500 žmonių.

BIRŽELIO 22 DIENA

1941 m. Vokietija pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. Lietuvių aktyvistų frontas pradėjo sukilimą.

BIRŽELIO 23 DIENA

1767 m. Radome paskelbta generalinė Lenkijos ir Lietuvos Valstybės konfederacija, nukreipta prieš 1766 m. reformas.
Birželio sukilimo diena – 1941 m. per Kauno radiofoną paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis.
1944 m. Armijos krajovos būriai Dubingiuose ir jų apylinkėse nužudė 63 lietuvius.

BIRŽELIO 24 DIENA

1253 m. popiežius Inocentas IV pavedė Rygos arkivyskupui įšventinti pirmąjį Lietuvos vyskupą.
1812 m. Napoleono kariuomenė pradėjo karą su Rusija: persikėlė per Nemuną ir užėmė Kauną.
1988 m. Vilniaus Gedimino (Katedros) aikštėje įvyko pirmasis didelis Sąjūdžio mitingas - LKP delegatų palydos į TSKP
XIX partinę konferenciją.

BIRŽELIO 25 DIENA

1792 m. Rusijos kariuomenės užimtame Vilniuje Ketverių metų seimo reformų priešininkai paskelbė LDK generalinę konfederaciją.
1697 m. elekciniame seime priimtas Lenkijos ir Lietuvos teisių sulyginimo įstatymas. Lietuvos teismų raštvedyboje įvesta lenkų kalba.
1989 m. Vilniuje įkurtas Baltarusijos Liaudies Frontas ,,Adradzennie".

BIRŽELIO 26 DIENA

1828 m. Morkiuose (netoli Tytuvėnų, Kelmės r.) gimė Antanas Mackevičius, kunigas, 1863 m. Kauno gubernijos sukilėlių vadas. Nužudytas 1863 12 28 Kaune.
1863 m. vietoj Lietuvos provincijų valdymo skyriaus Varšuvos sukilėlių vyriausybė įsteigė Lietuvos provincijų vykdomąjį skyrių.

BIRŽELIO 27 DIENA

1404 m. Vytautas užėmė Smolenską ir galutinai prijungė jį prie Lietuvos.
1697 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Saksonijos kunigaikštis Frydrichas Augustas (Augustas II; valdė 1697 - 1733 m.).
1940 m. marionetinė ,,Liaudies vyriausybė" paleido Lietuvos Seimą ir Valstybės tarybą.

BIRŽELIO 28 DIENA

1660 m. Polonkos mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos ir Rusios vaivados Stefano Čarneckio, sumušė Ivano Chovanskio vadovaujamą Rusijos kariuomenę. Naujo Lietuvos išlaisvinamojo karo etapo, kuriame iniciatyvą perėmė Lietuvos kariuomenė, pradžia.
1812 m. Napoleono kariuomenė užėmė Vilnių. Napoleonas devyniolikai dienų apsistojo Vilniaus generalgubernatoriaus (dabar Prezidentūros) rūmuose.
1812 m. Varšuvos seimas pasiskelbė konfederacija ir deklaravo Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą.
1831 m. Rusijos kariuomenė užėmė Kauną.

BIRŽELIO 29 DIENA

1440 m. Vilniaus Katedroje atliktos Kazimiero pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu apeigos.
1576 m. Lietuvos delegacija pripažino Steponą Batorą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1993 m. pasirašyta sutartis su Latvija dėl valstybės sienos atstatymo.

BIRŽELIO 30 DIENA

1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus pradėjo pirmąjį žygį prieš Rusiją.
1818 m. popiežius Pijus VII vietoj Vygrių vyskupystės įsteigė Seinų vyskupystę.
1956 m. TSKP CK priėmė nutarimą „Dėl asmenybės kulto ir jo padarinių įveikimo“, kuriame oficialiai pasmerkė Stalino kultą.
2005 m. Afganistane įsteigta Lietuvos Respublikos Specialioji misija, skirta koordinuoti Goro provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą.

LIEPOS 1 DIENA

1564 m. Žygimantas Augustas patvirtino Bielsko seimo nutarimą, kuriuo Lietuvoje įsteigti bendri teismai ponams ir bajorams.
1569 m. sudaryta Liublino unija, sujungusi Lietuvą ir Lenkiją į vieną federacinę valstybę.
1812 m. Napoleono įsakymu sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausybės komisija, kuriai pavestas Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bialostoko gubernijų administravimas.

LIEPOS 2 DIENA

1311 m. pirmą kartą paminėti Šalčininkai.
1388 m. Vytautas suteikė privilegiją Bresto žydų bendruomenei - pirmąją privilegiją Lietuvos žydams, kuria vėliau naudojosi visos Lietuvos žydų bendruomenės.
1406 m. Vytautas patvirtino Rygos ir Polocko prekybos sutartį.

LIEPOS 3 DIENA

1410 m. prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis prieš Vokiečių ordiną.
1829 m. Gumbinėje (Mažoji Lietuva) gimė Johanas Fridrichas Fransas Šrederis, knygų rengėjas ir leidėjas. Mirė 1906 05 26 Klaipėdoje.

LIEPOS 4 DIENA

1616 m. karalius Žygimantas Vaza Joniškiui suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1946 m. Karaliaučius (Kionigsbergas) pervadintas į Kaliningradą.

LIEPOS 5 DIENA

1721 m. liepos 5–6 d. Olecke (Alėckoje) įvyko Prūsijos valdininkų konferencija, parengusi direktyvas dėl masinės Prūsijos lietuvių ir mozūrų valsčių kolonizacijos (1722–1736).
1622 m. LDK lauko etmonas Kristupas Radvila atkovojo 1621 10 15 švedų užimtą Kuršo sostinę Mintaują (Jelgavą).

LIEPOS 6 DIENA

Valstybės diena – 1253 m. birželio 29 arba liepos 6 d. Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi.
1253 m. pirmą kartą paminėti Raseiniai.
1337 m. pirmą kartą paminėti Senieji Trakai.
1382 m. sudaryta Bražuolės sutartis tarp Jogailos ir Vokiečių ordino, nukreipta prieš Kęstutį.

LIEPOS 7 DIENA

1572 m. Knišine mirė paskutinis Gediminaičių (Jogailaičių) dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.
1807 m. sudaryta Tilžės taika tarp Rusijos ir Prancūzijos. Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Varšuvos kunigaikštystė, į kurią įėjo Lietuvos Užnemunė.
1840 m. Rusijos caras Nikolajus I panaikino Lietuvos Statutą.

LIEPOS 8 DIENA

1709 m. Poltavos mūšyje Rusijos kariuomenė sumušė švedus. Lemiamas persilaužimas Šiaurės kare.

LIEPOS 9 DIENA

1384 m. Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą.
1387 m. Skirgaila ir Vokiečių ordino Livonijos krašto magistras sudarė sutartį, leidusią Vilniaus ir Polocko pirkliams prekiauti Rygoje.
1736 m. paskutinę Varšuvos pacifikacinio seimo dieną buvo paskelbtas Augusto III elekcijos aktas. Baigėsi 5 metus Lenkijoje ir Lietuvoje trukusios priešpaskutinio tarpuvaldžio kovos.
1988 m. Vilniaus Vingio parke įvyko šimtatūkstantinis Sąjūdžio mitingas.

LIEPOS 10 DIENA

1591 m. Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.
1719 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I savo domenuose panaikino vokiečių valstiečių asmeninę priklausomybę. Baudžiavos naikinimo pradžia Prūsijoje.

LIEPOS 11 DIENA

1660 m. Mykolo Kazimiero Paco vadovaujama kariuomenė išvadavo Vilnių, išskyrus pilį, kurioje įsitvirtino Rusijos įgula.
1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II.
1940 m. liepos 11-12 d. sovietiniai okupantai suėmė apie 200 politinių partijų, visuomeninių organizacijų veikėjų, buvusių valstybės pareigūnų, karininkų.

LIEPOS 12 DIENA

1704 m. Varšuvos konfederacija vietoj vasario 16 detronizuoto karaliaus Augusto II Lenkijos ir Lietuvos karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį.
1920 m. sudaryta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. Rusija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

LIEPOS 13 DIENA

1260 m. žemaičiai sumušė Vokiečių ordino Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos kraštų kariuomenę Durbės mūšyje.
1769 m. prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas (vyko iki spalio).
1944 m. Raudonoji armija užėmė Vilnių.

LIEPOS 14 DIENA

1500 m. Vedrošos mūšyje Lietuvos kariuomenė buvo sumušta Rusijos kariuomenės. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas Konstantinas Ostrogiškis.
1812 m. Lietuvos vyriausybės komisija ir vilniečiai patvirtino uniją su Lenkija ir prisidėjo prie Varšuvos konfederacijos.

LIEPOS 15 DIENA

Žalgirio mūšio diena – 1410 m. Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę.
1950 m. patvirtintas naujas Lietuvos SSR himnas, pakeitęs Vinco Kudirkos Tautišką giesmę.

LIEPOS 16 DIENA

1509 m. mirė Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila Senasis, Radvilų giminės pradininkas.

LIEPOS 17 DIENA

1251 m.  popiežius Inocentas IV patvirtino Lietuvos krikštą ir leido Mindaugą karūnuoti Lietuvos karaliumi. Lietuvos valstybės tarptautinis pripažinimas ir įtraukimas į Vakarų Europos politinę sistemą.
1570 m. Vilniuje įkurta jėzuitų kolegija, iš kurios išaugo Vilniaus universitetas.
1881 m. Milvyduose (Šiaulių r.) mirė Laurynas Ivinskis, švietėjas, pirmųjų lietuviškų kalendorių sudarytojas ir leidėjas. Gimė apie 1811 m. Bambaluose (Kelmės r.).
Pasaulio lietuvių vienybės diena - 1933 m. žuvo lakūnai Darius ir Girėnas.

LIEPOS 18 DIENA

1943 m. vokiečiai pareikalavo darbams į Vokietiją išvežti dešimtadalį Lietuvos gyventojų.
1961 m. pradėta statyti Elektrėnų elektrinė.

LIEPOS 19 DIENA

1961 m. įsteigta Lietuvos SSR kraštotyros draugija - vienintelė kraštotyrininkų organizacija SSRS.
1994 m. Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių.

LIEPOS 20 DIENA

1492 m. Vilniaus seime Aleksandras išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1794 m. sukilėliai atrėmė pirmąjį Rusijos kariuomenės bandymą užimti Vilnių.
1919 m. įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas ,,Už tėvynę" (nuo 1920 02 03 - Vyties kryžius) - iki 1928 m. vienintelis Lietuvos valstybinis apdovanojimas.

LIEPOS 21 DIENA

1940 m. marionetinis ,,Liaudies Seimas" paskelbė Lietuvą Sovietų Socialistine Respublika ir paprašė priimti ją į Sovietų Sąjungos sudėtį.

LIEPOS 22 DIENA

1729 m. Olekšicuose (Gardino sr., Berestovicos r.) gimė Ignotas Jokūbas Masalskis, Vilniaus vyskupas, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas. Nužudytas 1794 06 28 Varšuvoje.
1793 m. Gardine Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sudarė su Rusija sutartį, patvirtinančią antrąjį Lenkijos ir Lietuvos padalijimą.
1807 m. Napoleonas Dresdene išleido Varšuvos kunigaikštystės (į ją įėjo ir Lietuvos Užnemunė) Konstitucinį statutą, kuris panaikino baudžiavinę priklausomybę ir paskelbė visų piliečių lygybę prieš įstatymus.
1989 m. atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

LIEPOS 23 DIENA

1579 m. Stepono Batoro Polocko žygio metu lietuvių pulkai sunaikino Rusijos užimto Polocko prieigas saugojusią Kozėnų pilį.
1792 m. prie Targovicos konfederacijos prisijungė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

LIEPOS 24 DIENA

1761 m. gimė Jokūbas Jasinskis, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas. Žuvo 1794 11 04.
1930 m. ekspremjeras Augustinas Voldemaras vieneriems metams ištremtas į Platelius, kaip visuomenės tvarkai pavojingas asmuo.
1944 m. LKP(b) CK nutarimu kovai su Lietuvos partizanais įkurti stribų būriai.

LIEPOS 25 DIENA

1365 m. Karaliaučiuje pasikrikštijo pas kryžiuočius pabėgęs Kęstučio sūnus Butautas.
1406 m. Vytautas su didele kariuomene išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį.
1447 m. Krokuvoje Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras karūnuotas Lenkijos karaliumi.

LIEPOS 26 DIENA

1400 m. Jogaila atnaujino Krokuvos universitetą.
1492 m. Vilniaus Katedroje įvyko Aleksandro vainikavimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iškilmės.

LIEPOS 27 DIENA

1320 m. lietuviai sumušė kryžiuočius Medininkų mūšyje (Žemaitijoje).
1409 m. Vytautas sudarė Amžinosios taikos sutartį su Pskovu.
1919 m. nustatyta antroji demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LIEPOS 28 DIENA

1428 m. Vytautas sudarė taikos sutartį su Naugardu, išreikalaudamas iš jo didelę kontribuciją.
1812 m. Varšuvoje gimė Juzefas Ignacas Kraševskis, lenkų rašytojas ir istorikas, tyrinėjęs Lietuvos istoriją, mitologiją ir tautosaką. Mirė 1887 03 19 Ženevoje.

LIEPOS 29 DIENA

1252 m. kryžiuočiai nutarė pastatyti Klaipėdos (Memelburgo) pilį.
1794 m. Saločių kautynėse sukilėlių Žemaičių divizija (vadovaujama Romualdo Giedraičio) pasiekė didžiausią pergalę prieš Rusijos kariuomenę Kuršo fronte.

LIEPOS 30 DIENA

1383 m. Vokiečių ordino didysis magistras paskelbė Jogailai karą.
1649 m. Lojevo mūšyje Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė į LDK besiveržiančius kazokus.
1940 m. Lietuvos kariuomenė įjungta į Raudonąją armiją.
1991 m. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

LIEPOS 31 DIENA

1579 m. Stepono Batoro Polocko žygio metu lietuvių pulkai sunaikino Polocko prieigas saugojusią Krasnos pilį.
1991 m. Medininkų pasienio poste omonininkai nužudė 6 Lietuvos pareigūnus.

RUGPJŪČIO 1  DIENA

       1328 m. nebegalėdami išlaikyti Skirsnemunės pilies, kryžiuočiai sudegino ją kartu su ten sukviestais lietuvių didikais.
       1520 m. Krokuvoje gimė Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Mirė 1572 07 07 Knišine.
       1914 m. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
       1922 m. Steigiamasis seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.

RUGPJŪČIO 2 DIENA

       1549 m. rugpjūčio 2 d. (arba liepos 2 d.) Čmieliuve (Lenkija) gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, valstybės ir kultūros veikėjas, Lietuvos kartografavimo darbų organizatorius. Mirė 1616 02 28 Nesvyžiuje.
       1650 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sutartimi su Rusija įsipareigojo uždrausti knygas, žeminančias caro ir bojarinų garbę, nepretenduoti į Maskvos sostą.
       1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimu Karaliaučiaus kraštas perduotas Sovietų Sąjungai.

RUGPJŪČIO 3 DIENA

       1427 m. Tverės kunigaikštis Borisas atnaujino karinę sąjungą su Lietuva.
       1940 m. SSRS Aukščiausioji Taryba oficialiai įjungė Lietuvą į SSRS sudėtį.

RUGPJŪČIO 4 DIENA

       1392 m. Ostrovo sutartimi Jogaila pripažino Vytauto, kaip savo vietininko, valdžią Lietuvoje.
       1421 m. Čekijos seimas oficialiai pasiūlė Vytautui Čekijos karūną.
       1579 m. Stepono Batoro Polocko žygio metu lietuvių pulkai sunaikino Polocko prieigas saugojusią Sitno pilį.

RUGPJŪČIO 5 DIENA

       1506 m. Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę.
       1772 m. Sankt Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė pirmojo Lenkijos ir Lietuvos Valstybės pasidalinimo sutartis.
       1799 m. Žemaičių vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.
       1941 m. vokiečiai nutraukė Lietuvos Laikinosios vyriausybės veiklą, palikdami tik vietinius lietuvių savivaldos organus.

RUGPJŪČIO 6 DIENA

       1492 m. Aleksandras įteisino Ponų tarybos, kaip savarankiško valstybinio organo, padėtį ir įsipareigojo saugoti LDK vientisumą bei suverenumą.
       1840 m. iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų išbrauktas Lietuvos vardas.

RUGPJŪČIO 7 DIENA

       1259 m. Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos).
       1858 m. Bitėnuose (Šilutės r.) gimė Martynas Jankus, publicistas, vienas tautinio atgimimo sąjūdžio vadovų, kovotojas už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Mirė 1946 05 23 Flensburge.

RUGPJŪČIO 8 DIENA

       1655 m. Rusijos kariuomenė be kovos užėmė Vilnių. Prasidėjo pirmoji Vilniaus okupacija, pasibaigusi 1660 07 11.
       1794 m. sukilėliai atsiėmė Liepoją ir užėmė Kuršą iki Ventos.

RUGPJŪČIO 9 DIENA

       1906 m. Biliūnuose (Radviliškio r.) gimė rašytojas Jurgis Jankus. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno JAV.
       1940 m. rugpjūčio 9–11 d. Berne įvyko Lietuvos diplomatų susitikimas, kuriame įvertinta politinė situacija po Lietuvos aneksijos, pasiuntinybių padėtis, kalbėta apie galimybę sudaryti Tautinį komitetą.

RUGPJŪČIO 10 DIENA

       1874 m. Užulėnyje (Ukmergės r.) gimė Antanas Smetona, pirmasis Lietuvos prezidentas. Žuvo 1944 01 09 Klivlende.
       1921 m. Juodbūdyje (Prienų r.) gimė Juozas Lukša, pokario partizanas. Žuvo 1951 09 04 prie Pažėrų.

RUGPJŪČIO 11 DIENA

       1794 m. Rusijos kariuomenė antrą kartą puolė Vilnių. Kitą dieną Vilnius kapituliavo.
       1914 m. Vilniuje įsikūrė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, tapusi politiniu bei kultūriniu lietuvių visuomenės centru.

RUGPJŪČIO 12 DIENA

       1383 m. Vytautas su kryžiuočiais užėmė Trakus ir apgulė Vilnių.
       1399 m. Vorsklos mūšyje totoriai sutriuškino Vytauto kariuomenę. Žlugo jo planai greitai užvaldyti visą Rusią ir karūnuotis Lietuvos karaliumi.
       1654 m. Šklovo mūšyje Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė kelis kartus didesnę Jakovo Čerkaskio vadovaujamą Rusijos kariuomenę.
       1946 m. įkurtas Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis. 1949 m. vasarį reorganizuotas į Lietuvos laisvės kovų sąjūdį.

RUGPJŪČIO 13 DIENA

       1822 m. Rusijos caras Aleksandras I uždraudė masonų ir kitas draugijas, į kurias stojant reikia duoti priesaiką.

RUGPJŪČIO 14 DIENA

       1385 m. sudarytas Krėvos sutarties aktas, numatęs Lietuvos ir Lenkijos unijos sudarymą.
       
RUGPJŪČIO 15 DIENA

       1351 m., siekdamas sulaikyti Vengrijos karaliaus Liudviko prieš Lietuvą vedamą Vengrijos ir Lenkijos kariuomenę, Kęstutis melagingai prisiekė krikštytis ir pasiduoti Liudviko globai.
       1382 m. Krėvos pilyje nužudytas Kęstutis, Lietuvos didysis kunigaikštis.
       1390 m. Jogaila suteikė savivaldos teises Bresto miestui. Brestas tapo antruoju (po Vilniaus) miestu Lietuvos valstybėje, gavusiu Magdeburgo teisę

RUGPJŪČIO 16 DIENA

       1580 m. Stepono Batoro žygio metu Lietuvos kariuomenė užėmė Usviato pilį Rusijoje.
       1945 m. pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sutartis dėl sienos.

RUGPJŪČIO 17 DIENA

       1544 m. atidarytas Karaliaučiaus universitetas.
       1655 m. Kėdainiuose Jonušo Radvilos vadovaujami Lietuvos bajorai pasirašė pasidavimo Švedijos karaliaus globai aktą.

RUGPJŪČIO 18 DIENA

       1351 m. Kęstutis pabėgo nuo Vengrijos karaliaus kelyje į Vengrijos sostinę Budą, kur būtų turėjęs įvykdyti rugpjūčio 15 sutarties sąlygas.
       1581 m. Stepono Batoro vedama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė pasiekė Pskovą.
       1704 m. Švedijos kariuomenė pradėjo Biržų pilies puolimą.
     
RUGPJŪČIO 19 DIENA

       1506 m. Vilniuje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras.

RUGPJŪČIO 20 DIENA

       1899 m. Palangoje suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis - Antano Keturakio ,,Amerika pirtyje".
       1991 m. atkurta Estijos nepriklausomybė.

RUGPJŪČIO 21 DIENA

       1253 m. popiežius Inocentas IV patvirtino Mindaugo dovanotas žemaičių žemes Vokiečių ordinui ir nurodė Lietuvos vyskupu įšventinti Vokiečių ordino vienuolį Kristijoną.
       1372 m. ryšium su Vokiečių ordino antpuoliu rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Kėdainiai.
       1991 m. Maskvoje žlugo Rugpjūčio pučas. Atkurta Latvijos nepriklausomybė.

RUGPJŪČIO 22 DIENA

       1989 m. Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose vyko daugiatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui pažymėti.
       
RUGPJŪČIO 23 DIENA

       1416 m. pirmą kartą paminėti Biržai.
       1495 m. Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho - auksakalių - statutą.
       1631 m. Vilniuje mirė Konstantinas Sirvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų. Gimė tarp 1578 ir 1581 m. netoli Dabužių (Anykščių r.).
       Juodojo kaspino diena - 1939 m. pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas). Pasidalinta įtakos sferomis Vidurio Europoje: Estija, Latvija ir Rytų Lenkija atiteko SSRS, Lietuva ir Vakarų Lenkija - Vokietijai.
       1989 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyko protesto akcija ,,Baltijos kelias", skirta Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui.

RUGPJŪČIO 24 DIENA

       1654 m. Šepelevičių mūšyje Aleksejaus Trubeckojaus vadovaujama Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos vadovaujamą Lietuvos kariuomenę.
       1699 m. Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II slapta sutartimi paėmė Švedijos Livoniją į savo globą, kaip autonominę valdą.
       1882 m. Viekšniuose gimė Mykolas Biržiška, Vasario 16-osios akto signataras, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas. Mirė 1962 08 24 Los Andžele.
 
RUGPJŪČIO 25 DIENA

       1919 m. Lietuvos kariuomenė išvadavo paskutinį bolševikų kontroliuojamą Lietuvos miestą - Zarasus.
       1991 m. paskelbta Baltarusijos nepriklausomybė.

RUGPJŪČIO 26 DIENA

       1789 m. Prancūzijos steigiamasis susirinkimas paskelbė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
       1920 m. Rusija perdavė Lietuvai Vilnių.

RUGPJŪČIO 27 DIENA

       1610 m. Rusijos bojarinų dūma pripažino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos sūnų Vladislovą Rusijos caru.
       1772 m. imperatorė Jekaterina II įsakė grafui Černyševui prijungti pirmojo padalinimo metu Rusijai tekusias Lietuvos žemes ir prisaikdinti jų gyventojus.
       1991 m. Europos Bendrija (Europos Sąjungos pirmtakė) pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

RUGPJŪČIO 28 DIENA

       1919 m. Lenkijos vyriausybė nutarė atkurti Vilniaus universitetą, kurį pavadino Stepono Batoro vardu (mokslas prasidėjo spalio 11).
       
RUGPJŪČIO 29 DIENA

       1526 m. Mochačo mūšyje Turkijos kariuomenė sumušė Vengrijos kariuomenę. Žuvo Vengrijos ir Čekijos karalius Liudvikas II Jogailaitis, iširo Jogailaičių valdomų valstybių politinė sistema (1492-1526).
       
RUGPJŪČIO 30 DIENA

       1481 m. įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Kazimierą organizatoriams - Alšėnų kunigaikščiui Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunigaikščiui Mykolui Olelkaičiui.
       1579 m. Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos kariuomenė susigrąžino Rusijos užimtą Polocką.
       1704 m. Narvoje sudaryta Lenkijos ir Lietuvos Valstybės bei Rusijos sutartis, pagal kurią Lenkija ir Lietuva oficialiai įstojo į karą.

RUGPJŪČIO 31 DIENA

       1432 m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 Ašmenoje Žygimantas Kęstutaitis įvykdė valstybinį perversmą - nušalino nuo valdžios Švitrigailą.
       1449 m. Lietuva ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį.
       1559 m. Vilniuje Vokiečių ordino Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai.

RUGSĖJO 1 DIENA

       1435 m. Ukmergės (Pabaisko) mūšyje Žygimantas Kęstutaitis (remiamas Lenkijos) įveikė savo varžovą Švitrigailą (remiamą Vokiečių ordino).
       1939 m. Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
       Laisvės diena - 1993 m. pirmoji diena po paskutinių Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Lietuvos.

RUGSĖJO 2 DIENA

       1704 m. Žemaičių bajorų konfederacija parėmė karalių Stanislovą Leščinskį.

RUGSĖJO 3 DIENA

       1254 m. popiežius Inocentas IV atleido Lietuvos vyskupą Kristijoną nuo Rygos arkivyskupui duotos priesaikos ir pavedė Noiburgo vyskupui priimti iš Kristijono ištikimybės priesaiką popiežiui.
       1907 m. Akmenėje gimė Juozas Miltinis, režisierius. Mirė 1994 07 13 Panevėžyje.

RUGSĖJO 4 DIENA

       1390 m. kryžiuočiai su Vytautu puolė Vilnių ir sudegino Kreivąją pilį.
       1993 m. į Lietuvą atvyko popiežius Jonas Paulius II (viešėjo rugsėjo 4-8 d.).

RUGSĖJO 5 DIENA

       1557 m. Pasvalyje tarp Lietuvos ir Livonijos pasirašyta taikos sutartis ir sutartis dėl Lietuvos remiamo Rygos arkivyskupo Vilhelmo sugrąžinimo į jo sostą.
       1580 m. Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė užėmė Rusijos Didžiųjų Lukų tvirtovę.
       1898 m. Kaune gimė Stasys Lozoraitis (vyresnysis), diplomatas. Mirė 1983 12 24 Romoje.

RUGSĖJO 6 DIENA

       1503 m. didysis kunigaikštis Aleksandras leido Vilniaus miestiečiams apjuosti Vilnių gynybine mūro siena. Statyba baigta 1522 m.
       1906 m. panaikintas įsakas dėl slaptųjų lenkiškų ir lietuviškų mokyklų persekiojimo.
       1991 m. Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

RUGSĖJO 7 DIENA

       1503 m. įkurtas Panevėžys.

       1625 m. Švedijos kariuomenė po atkaklios kovos (vykusios nuo rugpjūčio 30 d.) užėmė Biržų pilį (išsilaikė joje iki 1627 01 26).
       1764 m. Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinktas paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis.
       1812 m. Borodino mūšyje tarp Rusijos ir Napoleono kariuomenių abi pusės patyrė didelių nuostolių. Rusijos kariuomenė laikinai atsitraukė, užleisdama Maskvą, tačiau susilpnėjusi Napoleono kariuomenė netrukus turėjo bėgti iš Rusijos, patirdama didžiulių nuostolių.

RUGSĖJO 8 DIENA

       Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena – 1430 m. planuota Vytauto karūnacija, kurią sutrukdė lenkai.
       1514 m. Oršos mūšyje Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę.
       1570 m. karalius Žygimantas Augustas Vištyčiui suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
       1581 m. Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė Rusijoje pradėjo Pskovo tvirtovės puolimą.
       1930 m. Kaune gimė Vytautas Kavolis, sociologas. Mirė 1996 06 24 Vilniuje.

RUGSĖJO 9 DIENA

       1403 m. popiežius Bonifacas IX uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su lietuviais.

RUGSĖJO 10 DIENA

       1794 m. Rusijos kariuomenė užėmė Kauną.
       
RUGSĖJO 11 DIENA

       1670 m. Vilniuje mirė Žygimantas Liauksminas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas. Gimė 1596 ar 1597 m. Žemaitijoje.
       
RUGSĖJO 12 DIENA

       1263 m. rudenį (rugsėjo 12 - sąlyginė nepatikimo šaltinio data) nužudytas Mindaugas, Lietuvos karalius. Gimė XIII a. pr. (pirmą kartą paminėtas 1219 m.).
       1733 m. Varšuvos elekcinis seimas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Stanislovą Leščinskį.
       1934 m. Ženevoje pasirašyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis.

RUGSĖJO 13 DIENA

       1562 m. Lietuvos bajorų Vitebsko konfederacija pareikalavo sušaukti bendrą Lietuvos ir Lenkijos seimą ir sudaryti lygiateisių valstybių uniją.
       1655 m. Rusijos caras Aleksejus Michailovičius pasiskelbė Lietuvos, Baltarusijos, Volynės ir Podolės didžiuoju kunigaikščiu.
       
RUGSĖJO 14 DIENA

       1408 m. sudaryta Ugros taika tarp Vytauto ir Maskvos kunigaikščio Vasilijaus užbaigė 1405 - 1408 m. karą.
       1522 m. sudarytos paliaubos užbaigė ketvirtąjį Rusijos ir Lietuvos karą (1512 - 1522).
       1557 m. Pasvalyje tarp Lietuvos ir Livonijos sudaryta karinė sąjunga prieš Rusiją.
       1704 m. Švedijos kariuomenė užėmė Biržų pilį. Pilis buvo susprogdinta ir visiems laikams neteko karinės reikšmės.

RUGSĖJO 15 DIENA

       1559 m. Vilniuje Rygos arkivyskupas Vilhelmas su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai.
       1697 m. Krokuvoje Augustas II karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
       
RUGSĖJO 16 DIENA

       1349 m. popiežius Klemensas VI, sužinojęs apie Kęstučio pasiryžimą krikštytis, pasiūlė jam už krikštą karaliaus karūną.
       1502 m. Smolensko gynėjai atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą.
       1668 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto.

RUGSĖJO 17 DIENA

       1600 m. naktį iš rugsėjo 17 į 18 Švedijos karalius Karolis IX įsiveržė į Livoniją. Prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Lenkijos karas su Švedija (1600 - 1629).
       1939 m. Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją.
       1991 m. Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

RUGSĖJO 18 DIENA

       1773 m. pasirašyta sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos Valstybės ir Rusijos, kuria Rusijai pripažintos pirmojo Valstybės padalinimo metu prijungtos žemės.
       1917 m. Vilniuje prasidėjo pirmoji lietuvių konferencija (rugsėjo 18 - 22).
       1794 m. Bresto kautynėse Suvorovo vadovaujama Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos sukilėlių kariuomenę. Paskutinės sukilėlių kautynės Lietuvos teritorijoje.

RUGSĖJO 19 DIENA

       1939 m. Sovietų Sąjungos kariuomenė užėmė Vilnių.

RUGSĖJO 20 DIENA

       1260 m. prasidėjo Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius (1260 - 1274).
       1869 m. Maleišiuose (Anykščių r.) gimė Juozas Tumas-Vaižgantas, rašytojas, tautinio sąjūdžio katalikiškosios srovės ideologas. Mirė 1933 04 29 Kaune.
       
RUGSĖJO 21 DIENA

       1236 m. pirmą kartą paminėti Šiauliai.
       1499 m. pirmą kartą paminėtas Rokiškis.
       1917 m. Lietuvių konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba.

RUGSĖJO 22 DIENA

       Baltų vienybės diena – 1236 m. lietuviai sumušė Kalavijuočių ordino kariuomenę Šiaulių (Saulės) mūšyje.
       1875 m. Varėnoje gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, dailininkas ir kompozitorius. Mirė 1911 m. balandžio 10 Pustelnike (netoli Varšuvos).
       1932 m. Rokiškyje gimė Algirdas Brazauskas, Lietuvos prezidentas.
       1941 m. vokiečiai paleido Lietuvių aktyvistų frontą.

RUGSĖJO 23 DIENA

       1793 m. Gardine paskutinis Lenkijos ir Lietuvos Valstybės seimas patvirtino sutartį su Prūsija, įteisinančią antrąjį Lenkijos ir Lietuvos padalijimą.
       Lietuvos žydų genocido diena - 1943 m. vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą.
       1907 m. Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23 - 24 d.).

RUGSĖJO 24 DIENA

       1621 m. Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 m.
       1706 m. Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.
       
RUGSĖJO 25 DIENA

       1621 m. Švedijos kariuomenė užėmė Lenkijos ir Lietuvos valdomą Rygą.
       
    
RUGSĖJO 26 DIENA

       1629 m. Altmarke pasirašyta 6 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Švedijos. Didžioji Livonijos dalis atiteko Švedijai.
       1908 m. Juzefo Pilsudskio vadovaujama Lenkų socialistų partijos kovinė organizacija Bezdonių geležinkelio stotyje užpuolė ir apiplėšė pašto traukinį, vežusį pinigus iš Lenkijos į Sankt Peterburgą, ir pagrobė virš 200 tūkst. rublių.
       
RUGSĖJO 27 DIENA

       1422 m. Melno taikos sutartimi galutinai nustatyta vakarinė Lietuvos siena su Vokiečių ordinu. Užnemunėje ji išliko iki šiol.
       1605 m. Salaspilio (Kircholmo) mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.
       1927 m. pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

RUGSĖJO 28 DIENA

       1533 m. Šomjyje (Rumunija) gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 12 12 Gardine.
       1926 m. pasirašyta Lietuvos - Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis.
       1939 m. Maskvoje pasirašyta Vokietijos - SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartis. Vokietija perdavė Lietuvą (išskyrus dalį Užnemunės) į SSRS įtakos sferą.

RUGSĖJO 29 DIENA

       1529 m. įsigaliojo Pirmasis Lietuvos statutas.
       1654 m. kapituliavo Rusijos apgultas Smolenskas (pilis perduota spalio 3).
       1669 m. Krokuvoje karūnuotas Mykolas Kaributas Višnioveckis.

RUGSĖJO 30 DIENA

       1610 m. rugsėjo 30 - spalio 1 d. naktį Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė įžengė į Maskvą.

SPALIO 1 DIENA

1602 m. Karaliaučiuje mirė Jonas Bretkūnas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, vertėjas, istorikas. Gimė 1536 m. Bamboliuose (netoli Frydlando).
1885 m. Balbieriškyje (Prienų r.) gimė Mykolas Krupavičius, radikalios žemės reformos iniciatorius ir vykdytojas. Mirė 1970 12 04 Čikagoje.
1922 m. Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta - litas.
1936 m. Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.

SPALIO 2 DIENA

1323 m. Vilniuje sudaryta taikos ir prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Livonijos.
1413 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi pastovią Lietuvos didžiojo kunigaikščio instituciją.
1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių.

SPALIO 3 DIENA

1501 m. Piotrkovo elekciniame seime Lenkijos taryba su Lietuvos atstovais susitarė, kad Lenkija ir Lietuva bus sujungta į vieną valstybę su bendrais pasitarimais ir karaliumi. Lietuvos seimas neratifikavo šios sutarties.

SPALIO 4 DIENA

1794 m. Tikocine nutraukė veiklą LDK Centro Deputacija - Lietuvos sukilimo vadovaujantis organas.
1957 m. Sovietų Sąjungoje paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis žemės palydovas.

SPALIO 5 DIENA

1733 m. Rusijos remiama bajorijos dalis Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Saksonijos kurfiurstą Frydrichą Augustą (Augustą III). Tarp jo ir rugsėjo 12 išrinkto Stanislovo Leščinskio šalininkų prasidėjo 5 metus trukusi kova.
1763 m. Drezdene mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III.
1865 m. išleistas konfidencialus Rusijos vidaus reikalų ministro Piotro Valujevo aplinkraštis, kuriuo visoje Rusijoje uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis.

SPALIO 6 DIENA

1544 m. Bresto seime Žygimantas Senasis paskyrė Žygimantą Augustą savo vietininku Lietuvoje.
1677 m. Varšuvoje mirė Albertas Vijūkas-Kojalavičius, pirmasis Lietuvos istorikas lietuvis. Gimė 1609 m. Vijūkų dvarelyje (prie Kauno).
1788 m. Varšuvoje pradėjo darbą Ketverių metų seimas.
1745 m. Varšuvoje gimė Pranciškus Smuglevičius, dailininkas, piešimo ir tapybos katedros Vilniaus universitete įsteigėjas. Mirė 1807 09 18 Vilniuje.

SPALIO 7 DIENA

1920 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuria Vilnius pripažintas Lietuvai.
1988 m. Gedimino pilies bokšte Vilniuje iškelta Lietuvos trispalvė.

SPALIO 8 DIENA

1508 m. amžinosios taikos sutartis užbaigė trečiąjį Lietuvos ir Rusijos karą (1507 - 1508).
1920 m. JAV įkurta Lietuvos piliečių sąjunga.

SPALIO 9 DIENA

1596 m. Bresto sinode sudaryta katalikų ir stačiatikių bažnyčių unija.
1807 m. Prūsijoje paskelbtas baudžiavos panaikinimo įstatymas.
1920 m. lenkų generolas Liucjanas Želigovskis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

SPALIO 10 DIENA

1605 m. Vilniuje surengtos iškilmės pergalei Salaspilio mūšyje (rugsėjo 27 d.) pažymėti.
1939 m. Maskvoje Lietuva ir SSRS pasirašė Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos dalinius.
1922 m. spalio 10–11 d. išrinktas I Lietuvos Respublikos Seimas.

SPALIO 11 DIENA

1858 m. Žemaičių vyskupas Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės dekanatus ir paragino skleisti blaivybę. Blaivybės sąjūdžio pradžia.

SPALIO 12 DIENA

1398 m., ruošdamasis kovai su Aukso Orda, Vytautas Salyno sutartimi patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio. Salyne susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
1561 m. į Vilniaus seimą atvyko Vokiečių ordino Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai.

SPALIO 13 DIENA

1873 m. Palūšėje (Ignalinos r.) gimė Mikas Petrauskas, kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos autorius, dainininkas. Mirė 1937 03 23 Kaune.

SPALIO 14 DIENA

1773 m. įsteigta Lenkijos ir Lietuvos Valstybės Edukacinė komisija - pirmoji švietimo ministerija Europoje.
1940 m. sovietiniai okupantai Kaune įsteigė politinės cenzūros organą Glavlitą.
1964 m. Maskvoje įvykdytas valstybinis perversmas: Nikitą Chruščiovą TSKP CK I sekretoriaus poste pakeitė konservatyviųjų jėgų statytinis Leonidas Brežnevas.

SPALIO 15 DIENA

1432 m. Gardine Žygimantas Kęstutaitis davė Lenkijai raštą, kuriuo pasižadėjo valdyti Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžinti ją Lenkijai.
1445 m. Gardine Lenkijos delegacija pasiūlė Kazimierui Lenkijos karūną. Kazimieras nutarė šio pasiūlymo aptarimui sušaukti pirmąjį Lietuvos bajorų seimą.
1621 m. Kuršo sostinė Mintauja (Jelgava) pasidavė Švedijos karaliui Gustavui Adolfui.

SPALIO 16 DIENA

1325 m. Aldona Ona Gediminaitė ištekėjo už Lenkijos karalaičio Kazimiero.
1793 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sudarė su Rusija savitarpio pagalbos sutartį. Paleista Targovicos konfederacija.
1944 m. Raudonoji armija pradėjo masines žudynes Karaliaučiaus krašte.

SPALIO 17 DIENA

1362 m. rudenį Mėlynųjų Vandenų (dabar - Targovica) mūšyje Algirdas sumušė totorius ir užėmė Podolę bei Kijevą.
1902 m. Dabikinėje (Akmenės raj.), grafo Zubovo dvare, varpininkų suvažiavime įkurta Lietuvių demokratų partija – antroji Lietuvos politinė partija (po Lietuvos socialdemokratų partijos), davusi pradžią tautininkų ir valstiečių liaudininkų politinėms srovėms.

SPALIO 18 DIENA

1529 m. Vilniuje Žygimantas Augustas pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1932 m. Kaune gimė Vytautas Landsbergis.

SPALIO 19 DIENA

1466 m. Torunės taika baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos. Ordinas tapo Lenkijos vasalu (iki 1498 m.).
1882 m. Subartonyse (Varėnos r.) gimė Vincas Krėvė-Mickevičius, rašytojas. Mirė 1954 07 07 Springfylde (JAV, Pensilvanija).

SPALIO 20 DIENA

1506 m. Vilniaus katedroje Žygimantas Senasis pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1655 m. Kėdainiuose Jonušo Radvilos vadovaujami Lietuvos didikai ir bajorai sudarė uniją su Švedija.
1791 m. Ketverių metų seimas priėmė Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymą, kuriuo nustatyta, kad bendrose ministerijose (komisijose) Lenkija ir Lietuva turės po lygiai narių.

SPALIO 21 DIENA

1578 m. prie Cėsių pilies (Latvijoje) Andriaus Sapiegos vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė Cėsis užimti bandžiusią Rusijos kariuomenę.
1850 m. Žiūriuose-Gudeliuose (Vilkaviškio r.) gimė Vincas Pietaris, rašytojas. Mirė 1902 10 03 Ustiužnoje (Rusija, Vologdos sr.).

SPALIO 22 DIENA

1800 m. Rusijos caras Pavlas I įsakė grąžinti jėzuitams 1773 m. konfiskuotą turtą, įskaitant Vilniaus universitetą (dėl caro mirties įsakymas neįgyvendintas).
1988 m. Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas (vyko spalio 22-23 d.).

SPALIO 23 DIENA

1501 m. Melnike Aleksandras ir Lietuvos ponų tarybos atstovai patvirtino Lietuvos ir Lenkijos uniją pagal spalio 3 Piotrkovo seimo susitarimą.

SPALIO 24 DIENA

1417 m. Konstanco bažnytinio susirinkimo įgaliotiniai pirmuoju Žemaičių vyskupu konsekravo Motiejų Trakiškį.
1795 m. Sankt Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė susitarimą dėl trečiojo, galutinio, Lenkijos ir Lietuvos Valstybės pasidalijimo.
1997 m. Maskvoje pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos sienos delimitavimo.

SPALIO 25 DIENA

Konstitucijos diena - 1992 m. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.

SPALIO 26 DIENA

1944 m. Lietuvos bibliotekose pradėtos naikinti nepriklausomybės metų knygos.

SPALIO 27 DIENA

1430 m. mirė Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis. Gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose.
1939 m. pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilniaus kraštą.

SPALIO 28 DIENA

1793 m. Kalviuose (Skuodo r.) gimė Simonas Daukantas, istorikas, švietėjas, tautinio atgimimo pradininkas. Mirė 1864 m. gruodžio 6 Papilėje.
1939 m. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių.

SPALIO 29 DIENA

1579 m. popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.
1939 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos vėliava. Pradėjo veikti Vilniaus radiofonas.

SPALIO 30 DIENA

1728 m. Slomiankoje (Gardino sr.) gimė Martynas Počobutas, astronomas, Vilniaus universiteto rektorius. Mirė 1810 02 07 Daugpilyje.
1905 m. Rusijos caras Nikolajus II išleido manifestą, kuriame pasižadėjo sušaukti Valstybės dūmą ir suteikti žodžio, spaudos, susirinkimų bei sąjungų laisvę.

SPALIO 31 DIENA

1382 m. Dubysos sutartimi Jogaila ir Skirgaila perleido Vokiečių ordinui Žemaitiją iki Dubysos už pagalbą kovoje prieš Kęstutį.
1517 m. ant Vitenbergo pilies bažnyčios vartų Martynas Liuteris iškabino 95 tezes. Reformacijos pradžia.

LAPKRIČIO 1 DIENA

1338 m. sudaryta prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Livonijos.
1612 m. sukilę rusai Maskvoje užėmė Lenkijos ir Lietuvos įgulos kontroliuojamą Kitaj gorodą.
1705 m. Augustas II įsteigė Baltojo erelio ordiną (pirmasis ordinas Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje).

LAPKRIČIO 2 DIENA

1862 m. Pasandravyje (Raseinių r.) gimė Jonas Mačiulis-Maironis, lietuvių tautinio atgimimo poetas. Mirė 1932 06 28 Kaune.
1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba sustabdė liepos 11 nutarimą kviesti hercogą Urachą Lietuvos karaliumi ir paskelbė ,,Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius" - pirmąją Lietuvos Konstituciją.
1955 m. Kaune įvyko Vėlinių minėjimas bei susirėmimas su milicija - pirmoji atvira politinio protesto akcija Lietuvoje po rezistencijos nuslopinimo.

LAPKRIČIO 3 DIENA

1656 m. Vilniuje Lenkijos ir Lietuvos atstovai pasirašė paliaubas su Rusija, įsipareigodami bendrai kariauti su Švedija ir ateity karaliumi išrinkti Rusijos carą.
1811 m. Lietuvos didikas Mykolas Kleofas Oginskis įteikė carui Aleksandrui I LDK atkūrimo įsako projektą, pagal kurį 8 vakarinėms Rusijos gubernijoms planuota suteikti autonomiją su savais įstatymais ir pareigūnais.
1970 m. atidarytas greitkelis Vilnius - Kaunas.

LAPKRIČIO 4 DIENA

1611 m. Žygimantas Vaza suteikė Jurbarko miestui savivaldos teises ir herbą. Jurbarkas įkurtas 1343 m.
1661 m. Kušlikų mūšyje (netoli Polocko) Kazimiero Žeromskio ir Stefano Čarneckio vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Ivano Chovanskio vadovaujamą Rusijos kariuomenę.
1945 m. Karaliaučiaus sričiai suteiktas SSRS uždaros pasienio zonos statusas (iki 1961 04 20).

LAPKRIČIO 5 DIENA

1612 m. Maskvos Kremliuje kapituliavo Lenkijos ir Lietuvos įgula.
1794 m. Rusijos kariuomenė užėmė Varšuvą.

LAPKRIČIO 6 DIENA

1879 m. Pažiegėje (Zarasų r.) gimė Kazimieras Būga, kalbininkas. Mirė 1924 12 02 Karaliaučiuje.
1906 m. Rusijos caras Nikolajus II pasirašė įsaką dėl valstiečių skirstymosi į vienkiemius - Stolypino agrarinės reformos pradžia.
1906 m. Vilniuje atlikta pirmoji lietuviška opera - Miko Petrausko ,,Birutė".
1940 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu Lietuvai grąžinti Druskininkai, Šalčininkai ir Švenčionys.

LAPKRIČIO 7 DIENA

1430 m. Trakuose Jogaila sudarė su Švitrigaila paliaubas ir pripažino jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1938 m. Seirijuose (Lazdijų r.) gimė Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas, sovietmečiu - ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" redaktorius.

LAPKRIČIO 8 DIENA

1784 m. Šiauruose (Gardino sr., Varenavo r.) gimė Teodoras Narbutas, istorikas romantikas, 9 tomų ,,Lietuvių tautos istorijos" autorius. Mirė 1864 11 26 Vilniuje.
1858 m. Vilniuje gimė Tadas Vrublevskis, visuomenės ir kultūros veikėjas, advokatas. Mirė 1925 07 03 Vilniuje.
1895 m. vokiečių profesorius Vilhelmas Konradas Rentgenas atrado rentgeno spindulius. Vilniuje pirmasis rentgeno aparatas atsirado 1896 m.

LAPKRIČIO 9 DIENA

1791 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Prienams ir Šiauliams suteikė miesto savivaldos teises ir herbus.
1918 m. Vokietijoje įvyko demokratinė revoliucija. Nuverstas kaizeris.
1942 m. Kazys Grinius, Mykolas Krupavičius ir Jonas Aleksa nusiuntė Lietuvos generaliniam komisarui Adrianui fon Rentelnui memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą ir žydų žudynes.

LAPKRIČIO 10 DIENA

1354 m. popiežius Inocentas VI Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo prašymu Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje paskelbė kryžiaus žygį prieš Lietuvą.
1397 m. Lenkijos karalienė Jadvyga fundavo Lietuvių kolegiją (Collegium Lithuanum) Prahos universitete.
1444 m. Varnos mūšyje su turkais žuvo Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas Jogailaitis.
1673 m. mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis.

LAPKRIČIO 11 DIENA

1413 m. Jogaila ir Vytautas išvyko krikštyti žemaičių.
1918 m. Vilniuje sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Kompjene Vokietijos karinė vadovybė pasirašė kapituliacijos aktą ir paliaubas su Antantės šalimis. Baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.
1921 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.

LAPKRIČIO 12 DIENA

1422 m. lapkritį popiežius Martynas V, grasindamas iškeikimu ir kryžiaus karu, pareikalavo, kad Vytautas atšauktų savo vietininką Žygimantą Kaributą iš Čekijos.
1672 m. į Vilniaus katedros varpinės bokštą įkeltas mechaninis laikrodis, pagamintas Vilniaus laikrodininkų cecho meistrų.
1673 m. Lenkijos didžiojo etmono Jono Sobieskio vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė turkų valdomą Chotino tvirtovę.       

LAPKRIČIO 13 DIENA

1623 m. Vitebske nužudytas Polocko unitų arkivyskupas Josafatas Kuncevičius, paskelbtas unitų šventuoju. Lemiamas persilaužimas Lenkijos ir Lietuvos unitų kovoje su stačiatikiais.
1632 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Vladislovas Vaza (1632 - 1648).

LAPKRIČIO 14 DIENA

1398 m. mirė pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius, pranciškonų vienuolis.
1415 m. Naugarduke Vytauto iniciatyva Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitu išrinktas Grigorijus Camblakas, bažnytinės unijos su katalikais šalininkas.
1512 m. Rusija pradėjo ketvirtąjį karą su Lietuva (1512 - 1522).
1632 m. Rusijos kariuomenė pradėjo Smolensko apgultį, užtrukusią iki 1634 m. sausio 24 d.

LAPKRIČIO 15 DIENA

1337 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas IV Bavaras padovanojo Lietuvą Vokiečių ordinui.
1429 m. popiežius Martynas V pareikalavo, kad be Bažnyčios sutikimo imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis nekarūnuotų Vytauto.

LAPKRIČIO 16 DIENA

1794 m. Radošicuose galutinai išsiskirstė Lenkijos ir Lietuvos sukilėlių kariuomenės likučiai.
1918 m. įvyko Prūsų Lietuvos lietuvių suvažiavimas, išrinkęs Prūsų Lietuvos Tautinę Tarybą.

LAPKRIČIO 17 DIENA

1885 m. Palangoje gimė Vladas Jurgutis, ekonomistas, pirmasis Lietuvos banko valdytojas. Mirė 1966 01 09 Vilniuje.
1940 m. Berlyne įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas, kuris koordinavo Lietuvos pogrindinių organizacijų veiklą ir siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

LAPKRIČIO 18 DIENA

1361 m. Kęstutis pabėgo iš kryžiuočių nelaisvės.
Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo diena - 1918 m. Latvijos Tautinė Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę.
1988 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba suteikė valstybinį statusą lietuvių kalbai, tautinei vėliavai ir himnui, tačiau nepaskelbė Lietuvos įstatymų viršenybės prieš SSRS įstatymus. Sąjūdis perėjo į atvirą opoziciją LKP.

LAPKRIČIO 19 DIENA

1700 m. Valkininkų mūšyje Lietuvos didikai Sapiegos buvo sumušti prieš juos sukilusių konfederatų.
1789 m. Ketverių metų seimas įsteigė LDK tvarkančias komisijas, kurioms pavedė nuo 1790 m. kasmet vykdyti gyventojų skaičiaus apskaitą.

LAPKRIČIO 20 DIENA

1938 m. uždaryta Vilniaus vadavimo sąjunga (1925 - 1938).

LAPKRIČIO 21 DIENA

1368 m. Algirdo vedama Lietuvos kariuomenė prie Trostnos upės sumušė Maskvos sargybinį pulką ir pirmą kartą apgulė Maskvą.
1699 m. Preobražensko (prie Maskvos) sutartimi Petras I ir Augustas II susitarė pulti Švediją.
1920 m. Giedraičių-Širvintų kautynėse Lietuvos kariuomenė sumušė Lenkijos kariuomenės generolo Liucjano Želigovskio rinktinę ir sulaikė jos veržimąsi į Lietuvą.

LAPKRIČIO 22 DIENA

1906 m. išleistas Rusijos caro Nikolajaus II įsakas, kuriuo Rusijos imperijoje pradėta Piotro Stolypino agrarinė reforma; jos metu kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius.
1919 m. Radviliškio kautynėse Lietuvos kariuomenė sumušė bermontininkus ir užėmė Radviliškį.

LAPKRIČIO 23 DIENA

1851 m. Ožkabaliuose I (Vilkaviškio r.) gimė Jonas Basanavičius, lietuvių tautinio atgimimo lyderis, mokslininkas. Mirė 1927 02 16 Vilniuje.
1893 m. Rusijos valdžia surengė Kražių skerdynes - susidorojo su žmonėmis, gynusiais uždaromą Kražių vienuolyno bažnyčią.
Lietuvos karių diena - 1918 m. pradėta kurti Lietuvos kariuomenė.

LAPKRIČIO 24 DIENA

1714 m. Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas, Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėjas (1753). Mirė 1758 03 18 Vilniuje.
1793 m. Gardine baigė darbą paskutinis Lenkijos ir Lietuvos Valstybės seimas.

LAPKRIČIO 25 DIENA

1764 m. Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.
1795 m. Rusija galutinai panaikino Lenkijos ir Lietuvos valstybingumą. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisakė sosto.
1943 m. Kaune įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK).

LAPKRIČIO 26 DIENA

1492 m. Trakuose Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vilniaus miestui jo pirmtakų suteiktas Magdeburgo teisių bei kitas privilegijas ir atleido miestiečius nuo pastočių prievolės.
1856 m. Griežionėliuose (Anykščių r.) gimė Stanislovas Didžiulis, kultūros ir visuomenės veikėjas. Mirė 1927 05 19 Griežionėliuose.

LAPKRIČIO 27 DIENA

1590 m. Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. Pradėjo 1579 03 06 Labguvoje.

LAPKRIČIO 28 DIENA

1415 m. į Konstanco suvažiavimą atvyko žemaičių delegacija.
1561 m. Vilniaus sutartimi Livonija prisijungė prie Lietuvos autonominėmis teisėmis. Paskutinis Vokiečių ordino Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris tapo Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu, kaip Lietuvos vasalas.
1915 m. Lietuvai grąžintas Grigaliaus kalendorius.

LAPKRIČIO 29 DIENA

1249 m. Kriukų mūšyje (Notangoje) prūsai sumušė kryžiuočių kariuomenę. Žuvo 54 Vokiečių ordino riteriai, maršalas Henrikas Botelis paimtas į nelaisvę.
1830 m. Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš rusų valdžią.
1920 m. Kaune su Liucjano Želigovskio atstovais sudarytos paliaubos. Tarp Lietuvos ir užgrobto Vilniaus krašto sudaryta neutralioji zona.

LAPKRIČIO 30 DIENA

1427 m. Krokuvoje gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Mirė 1492 06 07 Gardine.
1445 m. Vilniuje susirinko išplėstinis Lietuvos Ponų tarybos posėdis, kai kurių tyrinėtojų laikomas pirmuoju Lietuvos Seimu, kuriame buvo apsvarstyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero paveldėto Lenkijos sosto užėmimo problema.
Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena - 1918 m. Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.

GRUODŽIO 1 DIENA

1701 m. Švedijos karalius Karolis XII su savo kariuomene įsiveržė į Žemaitiją.
1799 m. Vilniaus vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.
1882 m. Sankt Peterburge gimė Levas Karsavinas, istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Mirė 1952 07 12 Abezėje (Komija).

GRUODŽIO 2 DIENA

1602 m. Papilyje (Biržų r.) gimė Jonušas Radvila, karvedys. Mirė 1655 12 31 Tikocine (Lenkija).
1661 m. pasidavė 16 mėnesių Vilniaus pilyje apsiausta Rusijos įgula.
1857 m. Rusijos caras Aleksandras II Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose leido sudaryti bajorų komitetus valstiečių reformai parengti.

GRUODŽIO 3 DIENA

1470 m. mirė paskutinis Kijevo kunigaikštis Simonas Olelkaitis (Algirdo proanūkis). Po jo mirties (1471) Kijevo kunigaikštystė paversta vaivadija.
2003 m. pradėjo veikti Lietuvos istorijos interneto svetainė www.istorija.net (tuomet tik Lietuvos istorijos forumas).

GRUODŽIO 4 DIENA

1415 m. žemaičių delegacija buvo iškilmingai priimta Konstanco katedroje.
1522 m. Vilniaus seimas prisiekė, kad po Žygimanto senojo mirties didžiuoju kunigaikščiu bus paskelbtas jo sūnus Žygimantas Augustas.
1905 m. Vilniuje prasidėjo Lietuvių suvažiavimas - Didysis Vilniaus seimas (gruodžio 4-5 d.).

GRUODŽIO 5 DIENA

1428 m. laiške Vokiečių ordino magistrui Vytautas pranešė apie ketinimą surengti Lucko suvažiavimą.
1492 m. Budoje tarp Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Jono Albrechto Jogailaičio sudaryta amžina taika, padėjusi pagrindą Jogailaičių valdomų valstybių politinei sistemai (1492–1526).
1918 m. Lietuvos taryba nutarė atkurti Vilniaus universitetą ir patvirtino jo statutą (nutarimas nerealizuotas).

GRUODŽIO 6 DIENA

1370 m. Algirdo vedama Lietuvos kariuomenė antrą kartą apgulė Maskvą.
1497 m. įkurtas Pasvalys.
1522 m. Vilniaus seime priimta Pirmojo Lietuvos statuto pirmoji redakcija, kuri, Albertui Goštautui pasipriešinus, neįsigaliojo.
1791 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Telšiams suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.

GRUODŽIO 7 DIENA

1550 m. Krokuvoje karūnuota Barbora Radvilaitė.
1569 m. karalius Žygimantas Augustas Merkinei suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1989 m. panaikintas Lietuvos SSR Konstitucijos straipsnis dėl vadovaujančio komunistų partijos vaidmens.

GRUODŽIO 8 DIENA

1432 m. Ašmenos mūšyje Žygimantas Kęstutaitis sumušė Švitrigailos kariuomenę.
1547 m. Karaliaučiuje išleista pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei, makslas skaitima raschta yr giesmes“.
1812 m. rusų persekiojama išbadėjusi Napoleono armija pasiekė Vilnių.
1919 m. Antantės Aukščiausioji Taryba nustatė laikiną rytinę Lenkijos sieną (Kerzono linija), pagal kurią Vilnius paliktas Lietuvai.

GRUODŽIO 9 DIENA

1995 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Lietuvos integracijos į ES proceso pradžia.

GRUODŽIO 10 DIENA

1796 m. Rusijos caras Pavlas I paskelbė amnestiją visiems už pasipriešinimą Rusijai suimtiems Lenkijos ir Lietuvos valstybės piliečiams.
1798 m. Vilniuje mirė Laurynas Stuoka-Gucevičius, architektas, žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas. Gimė 1753 m. Migonyse (Kupiškio r.). 1812 m. Rusijos armija užėmė Vilnių.

GRUODŽIO 11 DIENA

1618 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sudarė Deulino paliaubas su Rusija. Lietuvai pripažintas Smolenskas.
1917 m. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą sąjungoje su Vokietija.

GRUODŽIO 12 DIENA

1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1586 m. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras.
1939 m. emigracinė Lenkijos vyriausybė uždraudė Lietuvoje steigti karines lenkų organizacijas ir ginklu kovoti su Lietuvos valdžia.

GRUODŽIO 13 DIENA

1545 m. atidarytas Tridento bažnytinis susirinkimas, ėmęsis reformų katalikų bažnyčioje (jo nutarimus popiežius Pijus IV patvirtino ir viešai paskelbė 1564 01 28).
1925 m. Kaune atidaryta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų galerija.
1939 m. Lietuvos seimas priėmė Universiteto įstatymą, pagal kurį Vilniaus universitetas turėjo vadovautis Kauno universiteto statutu.

GRUODŽIO 14 DIENA

1563 m. Lenkijos ir Lietuvos unijai skirtame Varšuvos seime įvyko pirmas bendras Lenkijos ir Lietuvos atstovų posėdis.
1575 m. Varšuvoje lenkai išrinko Steponą Batorą karaliumi.
1812 m. Rusijos armija užėmė Kauną.
1934 m. Kaune pasidėjo Klaipėdos hitlerininkų teismo procesas - pirmoji Europoje byla prieš nacius (Ernsto Noimano ir Teodoro fon Zaso byla). Truko iki 1935 03 23, buvo teisiami 122 asmenys.

GRUODŽIO 15 DIENA

1947 m. Lietuvos SSR Ministrų Taryba ir LKP(b) CK visus ūkius, kuriuose naudojama samdoma darbo jėga (net šeimos narių), paskelbė ,,buožiniais" - parengtos sąlygos masiniams trėmimams.

GRUODŽIO 16 DIENA

1882 m. Lebiodkoje (Baltarusija, Varenavo r.) gimė Tadas Ivanauskas, gamtininkas, Žuvinto rezervato, Kauno zoologijos sodo kūrėjas. Mirė 1970 06 01 Kaune.
1918 m., artinantis Raudonajai armijai, pogrindinė bolševikinė Lietuvos laikinoji revoliucinė vyriausybė Vilniuje paskelbė manifestą, deklaravusį Lietuvos Sovietų Respublikos sukūrimą.

GRUODŽIO 17 DIENA

1866 m. Selemoje (Marijampolės r.) gimė Kazys Grinius, trečiasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1950 06 04 Čikagoje.
1926 m. grupė Lietuvos karininkų įvykdė Lietuvoje valstybinį perversmą. Antano Smetonos autoritarinio valdymo pradžia.

GRUODŽIO 18 DIENA

1993 m. Lietuvos Sąjūdžio IV suvažiavimas paskelbė apie Sąjūdžio pasitraukimą iš politinės veiklos.

GRUODŽIO 19 DIENA

1915 m. Vilniuje krajovcų iniciatyva įkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacija, siekusi atkurti LDK kaip Lietuvos ir Baltarusijos konfederaciją.
1964 m. Kaune gimė Arvydas Sabonis, žymiausias Lietuvos krepšininkas.

GRUODŽIO 20 DIENA

1701 m. Švedijos kariuomenė užėmė Kauną.
1922 m. Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Santarvės valstybės - Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija.

GRUODŽIO 21 DIENA

1960 m. Maskvoje Nikita Chruščiovas pasmerkė pradėtus Trakų pilies atstatymo, Biržų ir Medininkų pilių konservavimo darbus.
1998 m. Lietuvos Seimas panaikino mirties bausmės taikymą Lietuvoje.

GRUODŽIO 22 DIENA

1812 m. į Vilnių atvyko Rusijos caras Aleksandras I.
1885 m. Ceikiniuose (Ignalinos r.) gimė Kipras Petrauskas, pasaulinio garso dainininkas (tenoras). Mirė 1968 01 17 Vilniuje.
1921 m. Lietuvos Seimas atmetė Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo projektą, parengtą Pauliaus Hymanso.
1922 m. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kurio tikslas buvo organizuoti ginkluotą sukilimą ir prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.

GRUODŽIO 23 DIENA

1394 m. Kijeve nunuodytas Jogailos brolis Skirgaila, prieš du mėnesius paskirtas Kijevo kunigaikščiu vietoj nušalinto brolio Vladimiro Algirdaičio.
1595 m. popiežius Klemensas VIII patvirtino Lenkijos ir Lietuvos Valstybės stačiatikių vyskupų parengtą bažnytinės unijos projektą.
1904 m. Vilniuje pradėjo eiti pirmasis lietuviškas dienraštis ,,Vilniaus žinios".

GRUODŽIO 24 DIENA

1798 m. Zaosėje (netoli Naugarduko) gimė Adomas Mickevičius, žymiausias Lietuvos poetas romantikas. Mirė 1855 11 26 Konstantinopolyje.
1812 m. Rusijos caras Aleksandras I paskelbė visuotinę amnestiją Lietuvos gyventojams, per karą rėmusiems prancūzus.
1991 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė apie dviejų Lietuvos bažnytinių provincijų sudarymą (Kauno ir Vilniaus).

GRUODŽIO 25 DIENA

1566 m. Gardino seime sudaryta Lietuvos ir Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) unija.
1944 m. NKVD kariuomenė ir stribai nusiaubė 11 Alytaus apskrities kaimų (Klepočius, Lizdus ir kt.).

GRUODŽIO 26 DIENA

1183 m. žiemą Lietuva surengė pirmą antpuolį į Rusios žemes (Polocką ir Pskovą). Prasidėjo nuolatinė Lietuvos karinė ekspansija (pirmasis Lietuvos valstybės funkcionavimo požymis).
1918 m. Vilniuje suformuota antroji Lietuvos Respublikos vyriausybė (ministras pirmininkas - Mykolas Sleževičius).
1940 m. Kaune įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.

GRUODŽIO 27 DIENA

1791 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Kalvarijai suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
1918 m. Vilniuje išleistas pirmasis Lietuvos pašto ženklas.

GRUODŽIO 28 DIENA

1666 m. Jonas Kazimieras Vaza uždarė visas Lenkijos ir Lietuvos monetų kalyklas. Lietuvos monetų kaldinimo pabaiga.

GRUODŽIO 29 DIENA

1341 m. pabaigoje mirė Gediminas, Lietuvos didysis kunigaikštis.
1918 m. Lietuvos vyriausybė paskelbė atsišaukimą, kviečiantį Lietuvos piliečius stoti savanoriais į kariuomenę.

GRUODŽIO 30 DIENA

1565 m. Žygimantas Augustas leido sukurti Lietuvos pavietų seimelius.
1812 m. pasirašyta Tauragės konvencija tarp Rusijos karinės vadovybės ir Napoleono armijoje veikusio Prūsijos korpuso, kuris nutraukė karo veiksmus. Vokiečių valstybių išsivaduojamosios kovos pradžia.
1860 m. Kubilėliuose (Šakių r.) gimė Jonas Jablonskis, lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas. Mirė 1930 02 23 Kaune.
1980 m. pasirašytas Vilniaus televizijos bokšto priėmimo eksploatuoti aktas. Tuo metu pagal aukštį (326,47 m) jis buvo šeštas pasaulyje.

GRUODŽIO 31 DIENA

1435 m. Kujavijos Bresto Amžinosios taikos sutartimi Vokiečių ordinas įsipareigojo niekada neberemti Švitrigailos ar kito pretendento į Lietuvos sostą.
1858 m. Paežeriuose (Vilkaviškio r.) gimė Vincas Kudirka, publicistas, Lietuvos himno autorius. Mirė 1899 11 16 Naumiestyje.