Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas politiniais klausimais  JUOZAS PARNARAUSKAS

Gimė pagal sovietmečio pasą 1929 12 20 Raseinių apskr., Nemakščių vls. Legotiškės k.,  pagal   gimimo metrikus 1928 01 03 Šiaulių apskr., Užvenčio vls. Pavyšnio k. pasiturinčio  ūkininko šeimoje. Tėvas   buvo 1918 m. savanoris, vėliau - šaulys. Šeimoje augo 5 vaikai. Pradinę mokyklą baigė Gorainiuose, 5 ir 6 skyrius Karklėnuose. 1944 m. įstojo į Kražių gimnazijos trečią klasę. 1945 m. sovietinis saugumas areštavo tėvą. Turtą konfiskavo. Šeima deportacijos į Sibirą išvengė, nes pabėgo į mamos gimtinę Nemakščiuose. Visi išsiskirstė kur kas. J. Parnarauskas šešioli­kmetis pateko pas partizanus. Jų dėka jam buvo padaryta gimimo metrika, pagal kurią gavo pasą Nemakščiuose. Grįžo į Kražių gimnazijos 4-tą klasę. Kražiuose A.Rimkienė jį apiformino augintiniu. Ryšių su Nemakščių partizanais nenutraukė: gaudavo iš jų spaudos, atsišaukimų, kuriuos platindavo. Yra perdavęs partizanams ginklų, vaistų, žiūronų, kareiviškų diržų. 1949 m. baigė gimnaziją. Kražių partijos sekretorius atsisakė jam išduoti rekomendaciją-chrakteristiką stoti į aukštąją mokyklą. 1949 m. įvedus privalomą septynmetį mokymą ir trūkstant mokytojų, tapo Kelmės raj. Paprūdžių besikuriančios septynmetės mokyklos mokytoju. Neakivaizdiniu būdu baigęs Šiaulių mokytojų institutą, 1952 m. gavo Gaščiūnų aštuonmetės mokyklos mokymo dalies vedėjo pareigas Joniškio raj. Po metų persikėlė į Joniškio miesto 2-ją vidurinę mokyklą irgi mokymo dalies vedėjo pareigoms. Per 10 darbo metų Joniškyje buvo skiriamas ir atleidžiamas skirtingose mokyklose 5 kartus. Priežastis - atsisakymas stoti į partiją. Nuo atleidimo iš darbo gelbė­jo pedagogo kvalifikacija, įgyta neakivaizdiniu būdu baigus Vilniaus Pedagoginį institutą. 1955 m. vedė. 1963 m. persikėlęs į Vilnių, dirbo Respublikinio mokytojų tobulinimosi institute 5 metus, vėliau Mokyklų mokslinio tyrimo institute - 23 metus. Neakivaizdiniu būdu Maskvoje baigė Pedagogikos akademijoje aspirantūrą. Disertaciją apsigynė Vilniaus universitete. Po 1993 m. nostrifikacijos jam buvo suteiktas socia­linių mokslų daktaro laipsnis ir vyr. mokslinio bendradarbio pareigos. Be to, 15 m. dirbo Vilniaus Pedagoginiame institute dėstytoju-valandininku.

1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskyrė J. Parnarauską komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti darbo grupės nariu. KGB archyve jis rado savo 85 psl. sekimo bylą. 1998 m. suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Tėvas žuvo Norilsko lageryje 1952 m., motina mirė 1968 m. Kali­ningrado krašte.

Žmona medicinos profesorė, sūnus - valstybės sienos apsaugos departamento majoras, komisaras, vedęs.

Sovietmečiu išleido 10 brošiūrų pedagogikos klausimais. Nuo 1991 m. paskelbė apie 70 straipsnių. Konservatorių partijos narys, LLKS valdybos narys. Dalyvauja partizanų atminimo minėjimuose, atminimo paminklų statyme. Ruošia knygą „Biografija".

J. Parnarauskas apdovanotas LLKS ordinu „Už Tėvynės laisvę".