Pavergtųjų sukilimas. 1941 m. birželio mėn. 22 -28 d.


Sukilimo paminėjimas 2013 m.

2013 m. Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 d. Tautos sukilimo renginiai >>>

Irena Tumavičiūtė. Vilniuje pagerbtos sukilėlių žygdarbio 72-osios metinės

Tebūnie jums lengva gimta žemelė, / Tebūnie amžių miegas jums saldus  ̶ 
Į ateitį nutiesusieji kelią, / Išrašiusieji amžinus vardus ...

Šiuos Jono Aisčio žodžius prisimename kasmet, pagerbdami 1941 metų Birželio sukilimo aukas. Su šiais žodžiais širdyje birželio 25 d. į Vilniaus įgulos karininkų ramovę paminėti 72-ąsias sukilimo metines atvyko patriotinių visuomeninių organizacijų atstovai, sukilimo dalyviai, tautinės atminties puoselėtojai. Renginį vedė dailininkas, kariuomenės kūrėjas savanoris, žinomas patriotinių renginių organizatorius Gediminas Ruzgys. Susirinkusieji atsistoję išlydėjo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos vyrus padėti vainiko ir gėlių  prie Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje, prie Sukilėlių kryžiaus Lukiškių aikštėje, prie Vilniaus karinio štabo nužudytų karių kenotafo Naujųjų Rasų kapinėse, prie Jono Basanavičiaus ir Nežinomo Kareivio kapų. Įžanginį žodį tarė dimisijos vyr. ltn. architektas Kazimieras Gediminas Ruzgys, Lietuvos 1941 metų birželio 22 ̶ 28 dienų sukilėlių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas.

Sigitas Jegelevičius:
„Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos akinius“ (I), (II)

Beata Ivanauskienė. Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas

2013 06 23 Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m.  Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis” plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R. Baltuškienė, ir  Z. Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E. Šiugžda  ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.

Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903–1974), 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių.

Aras LUKŠAS. Sudužusios laisvės viltys

Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovas J.Ambrazevičius (Brazaitis). 1941 m.
LCVA nuotrauka

Prieš 72 me­tus, 1941-ųjų bir­že­lio 22-ąją pra­si­dė­jęs SSRS ir Vo­kie­ti­jos ka­ras pa­ža­di­no lie­tu­vių vil­tis at­kur­ti ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę. Po ke­lių mė­ne­sių šios vil­tys su­du­žo į ši­pu­lius.  Ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je, kai virš Eu­ro­pos jau tven­kė­si An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro de­be­sys, Lie­tu­vos val­džia, re­gis, nė ne­svars­tė, kaip ap­sau­go­ti mū­sų vals­ty­bę nuo ar­tė­jan­čios aud­ros. Ne kaip ap­si­gin­ti, o prie ko šlie­tis - toks bu­vo svar­biau­sias tų die­nų klau­si­mas, žy­mė­jęs ta­kos­ky­rą tarp skir­tin­gų kar­tų po­li­ti­kų.

Mindaugas Jackevičius. „Birželio sukilimas – reabilitacija už gėdingą pasidavimą sovietams“

1941 m. birželio sukilimas buvo savotiška reabilitacija už gėdingą pasidavimą sovietams 1940-aisiais. Taip iki šiol prieštaringai vertinamą sukilimą komentuoja istorikas dr. Arūnas Bubnys. Interviu DELFI Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius sakė, kad sukilėliai sukilimo metu nebuvo visiškai švarūs, tačiau nėra duomenų, kad iki vokiečių kariuomenės atėjimo jie būtų masiškai žudę žydus.
– Šiomis dienomis minime 72-ąsias 1941 m. birželio sukilimo metines. Kokią reikšmę Lietuvos istorijoje turi birželio sukilimas? Ar viską apie jį žinome?
– Apie sukilimą daug parašyta straipsnių ir knygų, ypač apie įvykius Kaune, Vilniuje, jau pakankamai gerai žinoma ir ištirta Lietuvos Laikinosios vyriausybės veikla. Bet yra tokių klausimų, kurie iki šiol nėra aiškūs ir žinomi. Pavyzdžiui, sukilėlių veiksmai provincijoje. Nežinome, kiek iš viso sukilime dalyvavo žmonių. Skaičiai labai skiriasi, yra kraštutiniai vertinimai nuo 10-15 tūkst. iki vos ne 100 tūkst., kaip Kazys Škirpa rašo savo knygoje „Sukilimas“. Tą patį galima pasakyti apie žuvusių sukilėlių skaičių – statistika svyruoja nuo 600 iki 4000. Antrasis skaičius, manyčiau, yra gerokai perdėtas.

Zigmas Vitkus. „Mąstymas tautomis“,
arba Kodėl lietuviai nežudė žydų

1941-ųjų metų birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Bene pirmoji Vokietijos armijos „Šiaurė“ kelyje atsidūrė tuomet sovietų okupuota Lietuva. Jau pačioje karo pradžioje čia prasidėjo masinės Lietuvos piliečių žydų žudynės, kurias vykdė paskui armiją sekusios specialios žudikų komandos, „einzatzgruppe“, turėjusios užduotį į savo veiklą įtraukti ir vietos gyventojus lietuvius. Užduotis iš dalies pavyko, okupacijos metu atsirado – turimais duomenimis – apie tūkstantį vyrų. Tačiau ar galima lengvapėdiškai sakyti, o tai kartkartėmis pasitaiko, kad „lietuviai žudė žydus“? Kur čia slypi dviprasmybė?

 


Sukilimo paminėjimas 2012 m.

1941 06 23, traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant Vokietijos nacių daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Maloniai kviečiame dalyvauti
2012 m. birželio mėn. 22 d. (penktadienį) minint 71-ąsias Tautos sukilimo metines
 

Programa

15.00 - Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje iškilmingas Tautos sukilimo minėjimas.
15.05 - įžanginis žodis - dim.vyr.ltn. Kazimieras Gediminas Ruzgys
Iškilmingas vainiko ir puokščių padėjimas:
Vainikas - prie LAF Vilniaus karinio Štabo paminklinės lentos. Puokštės – prie Sukilėlių kryžiaus Lukiškių a., prie Genocido aukų paminklo Aukų g., Rasų kapinėse prie dr. Jono Basanavičiaus kapo, Rasų kapinėse prie Nežinomo kareivio kapo, Rasų kapinėse prie 1920 m. kovose žuvusių Lietuvos karių kapų paminklo, Rasų kapinėse prie 1941 m. Sukilėlių kapų bei LAF Vilniaus karinio štabo kenotafo.
15.20 - pranešimas.
16.00 - pasisakymai.
16.30 - Koncertas Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje


Lietuvos 1941 m. Birželio 22-28 d. Sukilėlių Sąjungos Vilniaus apskr. skyriaus pirmininkas dim.vyr.ltn. Kazimieras Gediminas Ruzgys

Renginio nuotraukos: Tautos sukilimo minėjimas - 71-ios metinės. 2012 06 22

Juozas AMBRAZEVIČIUS-BRAZAITIS.
Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė

Šis J. Brazaičio straipsnis buvo paskelbtas jau po jo mirties JAV lietuvių rezistencinės minties ir kultūros žurnale Į Laisvę (1978 m., Nr. 73, p. 16-27), vėliau įdėtas knygoje „Vienų vieni“ (Vilnius, 1990, p. 542-556). Remdamiesi pastaruoju tekstu ir pateikiame dabartiniam Lietuvos skaitytojui pritaikytą variantą, kuriame visos angliškos citatos yra išverstos į lietuvių kalbą.

 

PETRAŠIŪNŲ SUKILĖLIAI

Vladimiras Nefiodovas gimė 1910 m. Tauragės apskr. Vainuto vlsč. Petrašiūnų popieriaus fabriko mašinistas, atsargos puskarininkis. 1941 m. birželio 23 d. skubiai suorganizavo Petrašiūnų sukilėlių būrį iš 72 šaulių ir jam vadovavo. Jo vadovaujami Petrašiūnų sukilėliai kautynių metu nukovė 10 raudonosios armijos kareivių, dar 30 kariškių paėmė į nelaisvę. Taip pat užvaldė sovietų karinę techniką: 10 traktorių-vilkikų, lengvąją mašiną, sunkvežimį, 42 šautuvus, 3 naganus, rankinį kulkosvaidį, automatą, 4 dėžės šovinių, granatas.

 

Sovietmečio politinis kalinys Eugenijus Stancikas: Metas įvertinti

     Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad garbingoje vietoje prie Prisikėlimo šventovės, kurią statė visa Lietuva, palaidotas vienas iš šviesiausių Lietuvos žmonių, 1941 m. Lietuvos laikino-sios vyriausybės vadovas Juozas Brazaitis. Tuo pačiu buvo pagerbtas ne tik jis, bet ir visa jo vadovaujama Vyriausybė. Ši Vyriausybė ir jos vadovas buvo tikri mūsų tautos šaukliai į laisvę.

Dailininko Antano Šakalio J.Brazaičiui atminti skirtas vokas (padidinti)

    Dar vaikas būdamas mačiau kaip Lietuvos žmonės su ašaromis akyse per radiją klausėsi žinios apie šios Vyriausybės sudarymą ir jos įkvėpti išėjo į Sukilimą visoje Lietuvoje. Tai šventa tiesa, kuria patikėjo Lietuvos žmonės ir kuri įkvėpė jiems viltį vėl gyventi laisviems. Mes mokinukai, antisovietinės pogrindinės organizacijos nariai, jau po daugelio metų gyveno-me ta pačia viltimi, puoselėjome ją. Vienas iš mūsų organizacijos tikslų buvo vėl pasiruošti tokiam sukilimui Lietuvoje, nors, aišku, tam sąlygų taip ir neatsirado.

Vytautas Landsbergis.
Dėl inteligentų, nepatenkintų, kad J. Brazaičio pelenai palaidoti šiek tiek prisidėjus valstybei

Vienas nepatenkintųjų ir pasirašiusiųjų kadaise vesdavo programą „Be pykčio“. Tokios nuostatos pasigendi skaitydamas dabar 41 asmens pasirašytą laišką. Kai kurie, tikiuosi, nebūtinai pritaria kiekvienam žodžiui, bet gal nesiryžo nepridėti rankos prie pasiūlyto. Kai kurie – matau iš pavardžių – būtų uždrėbę ir gerokai daugiau. Gal vidurkis, jeigu reikėjo. Gana būdinga, kai taip rašoma įsitikinus ir jaudinantis, o nebūtinai daug žinant. Seniai miręs žmogus kaltinamas, kad buvo toks, koks nebuvo. Įsivaizduoju, ką rašys apie mane. Gal koks kompleksas veikia konkrečiai rašančiuosius, nebūtinai pasirašančiuosius. Lyg iš jo kiltų nervas ir neadekvatūs žodžiai – net faktams. Bet neginčysiu. Gyvename labai sunkų, turbūt lemtingą metą, reikėtų mažiau ardytis dėl vieno sakinio. O 41 piliečio ir jų palikuonių tekstas praleidžia progą nesiardyti. Dixi.

A.Patackas. Kvislingai
Apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo

 

V.Valiušaitis. Dabartis ir tarybinė istoriografija. Apie trėmimus

Ką rašo istorijos vadovėlis, kurio pamokas yra išmokę Darius Udrys ir Algirdas Paleckis? Ten rašoma: „Vokiškieji fašistiniai okupantai nutraukė ramų kūrybinį lietuvių tautos gyvenimą, nuo pat pirmųjų dienų sužlugdė visą socialistinės statybos darbą. <...> Norėdami įgyti didesnį buržuazinių nacionalistų pasitikėjimą, vokiškieji fašistai pirmomis okupacijos dienomis leido jiems greta generalinio komisaro sudaryti „laikinąją vyriausybę“, vadovaujamą klerikalų šulo J. Ambrazevičiaus“. Čia iš tarybinio istoriko Juozo Žiugždos redaguotos „Lietuvos TSR istorijos“ (1958 m.).

 

AUDIO:   Seimo nario, istoriko dr. Arvydo Anušausko ir Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko spaudos konferencija
„Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“.
Dalyvavo Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas dr. Augustinas Idzelis (JAV) ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis. (2012 05 18)


1941 m. birželio sukilimas
Kazys Blaževičius. Birželio sukilimas
“Veido” istorikas prisimena 1941 m. Birželio sukilimą

1941 m. birželio 22 d. vokiečiams įsiveržus į Sovietų Sąjungą...
Grupė visuomeninių organizacijų šiuos metus paskelbė 1941 m. birželio sukilimo
1941 birželio 23

 metais

Bronius Nainys apie 1941-ųjų metų birželio įvykius

Pavergtųjų sukilimas

Choro PERKŪNAS giesmė sukilėlių atminčiai

Aidi salvės Aleksote -1941 m. sukilėliams, Lietuvai, aleksotiškiams

Nauji kryžiai sukilėliams atminti