Puolimas prieđ Latvijŕ

Konstantinas REČKOVAS. Latvija: referendumas prieš valstybę

Kaimyninė Latvija vėl atsidūrė Kremliaus išskirtinio dėmesio zonoje. Vasarį žlugus referendumui dėl antros valstybinės – rusų kalbos (prieš balsavo per 75 proc. dalyvavusių rinkėjų), prorusiškos jėgos kelia naują provokacinę temą. Šį kartą siekiama surengti referendumą dėl pilietybės nepiliečiams. Nepaisant bandymų vaizduoti referendumą kaip vietos pilietinę iniciatyvą, Maskvos pėdsakai kyšo daug kur. Pagrindiniais referendumo agitatoriais tapo savo draugiškų ryšių su Kremliumi neslepianti, viena iš buvusių „Intefronto“ („Jedinstvos“ analogas Latvijoje) vadovių, europarlamentarė Tatjana Ždanok ir partijos „Už gimtąją kalbą“ lyderis, nacionalbolševikas, vienas iš pagrindinių nepavykusio referendumo dėl valstybinės rusų kalbos Latvijoje iniciatorius Vladimiras Lindermanas.

 

 

Pabriks: Latvijā notiek centieni pastiprināt Krievijas 'maigās varas' ietekmi    R.J. komentaras lietuviškai

Latvijos gynybos reikalų ministras, komentuodamas Jamestown Foundation pasisakymą, paskelbė straipsnį apie stiprėjančias Rusijos pastangas daryti įtaką kaimyninių šalių politikai panaudojant vadinamąją švelniąją galią („soft Power“). (...) Rusijos Prezidento nurodymas ambasadoriams skirti daugiau dėmesio „minkštajai galiai“. Pasirodė institucionalizuoti ir strateginiai metodai, kaip per rusakalbius pakeisti valstybės politiką. Rusų kalbos įtaka, susijusi su regionalizacijos politika:  Gruzijos padalinimas; Moldovos ir Padniestrės situacija. (...) Pavojus Latvijoje – Latgalos regione daug rusakalbių; siena su Rusija; ekonomikos silpnumas. Siekiama didinti nepasitikėjimą Latvija ir Vakarų valstybėmis. Rusijos „minkštoji galia“ plečiama per media, nevyriausybines organizacijas, partijas. Rusijos prezidento administracija yra užsakiusi tyrimus apie Latvijos verslo grupių įtaką įstatymų leidyboje, jų atstovavimąs parlamente ir valstybinėse institucijose, šių grupių veiklą politinių partijų sudaryme.Atsakas: stiprinti visuomenės politinį sąmoningumą; viešinti Rusijos „minkštosios galios“ egzistavimą ir akcentuoti jos veiklą plačiajai visuomenei; Bendra Latvijos, Baltijos, ES ir NATO valstybių veikla ir atsakas Rusijos “minkštosios galios“ grėsmei.

PUOLIMAS PRIEŠ LATVIJĄ.
Vis garsiau kalbama dar apie vieną referendumą

Latvijoje vėl sujudimas. Vos vasario mėnesį su trenksmu žlugęs referendumas dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba Latvijoje, kai vėl sėjamas visuotinis nerimas ir kaitinama tautinė įtampa. Veikėjai vėl tie patys – jų lizdelis rytinėje Latvijos teritorijoje, Daugpilyje. Esmė štai tokia – kasdien vis garsiau ir garsiau imama kalbėti apie dar vieną referendumą. Šįsyk dėl naujos iniciatyvos Latvijos pilietybę suteikti visiems šalies gyventojams automatiškai – pakanka pareikšti norą ją gauti. Dabar galiojančiuose teisės aktuose ją įgyjant reikia mokėti latvių kalbą, išlaikyti šalies istorijos egzaminą, išmokti himno tekstą.

A.Ališauskas. Kas inicijavo referendumą prieš latvišką Latviją?

Referendume dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba Latvijos gyventojai apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus. Įtvirtinus dvikalbystę, latvių kalbos funkcijos būtų susiaurėję ir būtų neįvykdyta istorinė misija – išsaugoti latvių kalbą ir apginti latviškai kalbančių gyventojų teises. Referendumo idėja priklausė nacionalbolševikui V.Lindermanui, kuris yra garsaus teroristo, kairiojo esero Jakovo Bliumkino giminaitis. Rusijos žmogaus teisių gynėjai V.Novodvorskaja ir K.Borovojus, teigia, kad prie referendumo rengimo yra prisidėjusi Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB).

 

A.Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai

Kaip dar vieną priežastį, dėl kurios skilo jau besikonsoliduojanti Latvijos visuomenė, politologai nurodo nuolat Kremliaus akcentuojamą sovietinės okupacijos neigimą. Pasak jų, jei Maskva pačioje Latvijos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje 1991 m. būtų pripažinusi, kad 1940 m. Latvija buvo Sovietų Sąjungos okupuota, o nepriklausomybės atkūrimas yra Latvijos istorinio valstybingumo tęstinumas, Latvijos rusakalbiams tai būtų labai palengvinę integruotis į atkurtąją valstybę. O dabar okupacijos neigimas dalį rusų skatina abejoti Latvijos valstybingumu ir svajoti, kad netrukus „čia sugrįš Rusija“.

Vytautas Landsbergis. Pasveikinkim Latviją

Latvija šeštadienį apsigynė, ji nori būti latviška. Tai antitarybiškumas, be abejo.

Latvijos piliečiai - latviai ir jai lojalūs kitataučiai - padarė gerą darbą ne tik sau. Pirmiausia tuo, kad latviai susitelkė, susitarė ir toliau draugavo su normaliai mąstančiais rusais. Tikriausiai jokios patriotinės riboto mąstymo grupelės nežygiavo erzindamos ką nors šūksniais: Latvija latviams! Davė pamoką oficialiajai Rusijai kaip tik įvažiuojančiai į eilinę kryžkelę, kad jos agresyvumas - koktus ir neproduktyvus, agresija nelaimi, verta keisti repertuarą. Parėmė Baltijos kaimynus, patiriančius panašų spaudimą po visą aikštę ir nežinia kokių vidinio ardymo užmačių. Paliudijo savo ir visos Baltijos kultūrinį europietiškumą. Su Estijos ir Lietuvos parama parlamentiniame lygmenyje vėl patvirtino politinį Trijų solidarumą.


 
A.Juozaitis. Latvija – mikroinfarktas
 
V.Laučius. Už Latviją

Referendumo Latvijoje rezultatai turėtų apraminti kiršintojus ir Lietuvoje

        

      Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. piliečių, o prieš - 77,22 procento. Referendume balsavo 70,37 proc. gyventojų. Pasak europarlamentaro V.Landsbergio, referendumas pademonstravo Latvijos gyventojų vienybę. "To tikrai turbūt nesitikėjo iniciatoriai nei Maskvoje, nei Rygoje. Rezultatai, ko gero, yra priešingi, negu laukta. Matomas latvių ir lojalių Latvijai piliečių susivienijimas užuot laukto suskaldymo į dvi dalis, kur būtų supriešinti latviai ir ne latviai, tuo ne latvius dirbtinai vadinant jau gal ne senoviškai tarybų tauta, dabar vadinant rusakalbiais, nors tai toli gražu ne vien rusai. Bet juos norima pajungti po šita formule, ko gero, ir tiesioginei Rusijos ambasados įtakai", - BNS sakė europarlamentaras.

Latvija apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus

G.Šidlauskas. Latvijos rusams teks mokytis baltų kalbos

Latvija ne tik apsigynė, tačiau apsigindama sustiprėjo. Dvidešimtmetis nepakeitė Latvijos krypties: kuo toliau nuo Rusijos ir jos žudančios įtakos. Referendumo užsakovai tikėjosi, kad tauta bus išvarginta ekonominės krizės, nusivylusi politiniu veikimu ir jo teikiamomis galimybėmis, tad ignoruos referendumą. Taip neatsitiko. Ardomosios veiklos Baltijos valstybėse planuotojams premijų išmokėti nėra už ką: tiek stengtasi, o rezultatas – niekinis. Investicijos į Latvijos griovimą nuėjo velniop. Daugiausia, ką galima keršijant nuveikti: per smogiamuosius „Našy“ padalinius sukelti riaušes. Arba užpulti Latvijos interneto svetaines. Tačiau tai visiškai banalu. Ir neefektyvu. Lietuva jau gali mokytis ne tik iš Estijos (ekonomika), tačiau ir iš Latvijos (politika). O Latvijos rusams teks mokytis baltų kalbos.