Rimas VYTURYS. Knygos autorius yra ir labai darbštus rašytojas

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bendrojoje skaitykloje 2006 m. gruodžio 14 dieną surengtas susitikimas su žymiu visuomenės veikėju, kovotoju už žmogaus teises, istoriku ir rašytoju Antanu Terlecku. Jo metu skaitytojams buvo pristatyta nauja knyga „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki Nepriklausomybės“. I-II dalis. (Vilnius, 2004-2006). Į renginį susirinko pilna salė žmonių: knygos leidėjas, sudarytojas ir redaktorius Gintaras Šidlauskas, A. Terlecko žmona Elena, sūnus Gintautas, brolis Vladas, Lietuvos laisvės lygos nariai ir bendražygiai, draugai, skaitytojai, bibliotekos darbuotojai.
Renginį pradėjęs A. Mickevičiaus bibliotekos direktorius P. Zurlys trumpai apžvelgė A. Terlecko gyvenimo ir kūrybos kelią, jo politinę, visuomeninę ir literatūrinę veiklą, pristatė renginio svečius. Kartu jis priminė, kad knygos autorius yra ir labai darbštus rašytojas. Tai rodo ir šiandien, prieš pat renginį bibliotekoje atidaryta skaitlinga jo knygų paroda.

Tuo tarpu A. Terleckas sakėsi nesijaučiąs toks reikšmingas, kaip čia buvo apibūdintas, nesąs ir toks agresyvus, kokiu ji anksčiau laikydavo. „Mėgstu „pasikoliot“ tik su tais, kurie dergia mano Lietuvą“, – sakė jis. Paskui prisiminė LLL veiklą, lagerius, tremtį, kovos metus ir draugus, žmonos, kuri 50 metų išgyveno su tokiu vyru, vargus (ji net Prezidentūros ordiną už tai gavo), vaikus, kurie taip ilgai nematė tėvo, apie kilusį sumanymą išleisti šią knygą ir kitus pergyventus dalykus.

Plačiau apie pristatomą knygą kalbėjo jos sudarytojas ir redaktorius Gintaras Šidlauskas. Jis priminė, kad pirmąjį jos dalį sudaro LLL dokumentai, konferencijų medžiaga, kalbos, straipsniai, knygų ir straipsnių bibliografija, o antrąją – pasipriešinimo akcijos, narių straipsniai, pareiškimai, laiškai, atsiminimai, LLL veiklos vertinimai. Sudarytojas papasakojo, kaip buvo knygai rinkami LLL dokumentai ir veiklos faktai, kokiais šaltiniais naudotasi, apgailestavo, kad ne visi nariai taip geranoriškai, kaip A. Terleckas, atvėrė savo asmeninius archyvus. Nedaug pavyko surinkti ir prisiminimų. Šį darbą dar teks atlikti ateityje.

Knygos sumanymą, pasirodymo faktą ir jos turinį labai aukštai įvertino istorikas, doc. dr. Arvydas Anušauskas, priminęs, kad iki tol nė viena partija, netgi turinti Lietuvoje valdžią ar skirstanti biudžetą, dar nėra parašiusios ir išleidusios savo istorijos. Tai rodo, kad LLL jas ir dabar aplankė, kaip ir tada, kai ji buvo Lietuvos laisvės šaukliu. Paskui jis aptarė knygoje minimus, svarbiausius LLL veiklos faktus.

 Apie LLL reikšmę kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę renginyje kalbėjo istorikas, doc. dr. Algirdas Jakubčionis. Šią knygą jis įvertino kaip akademinę LLL istorijos studiją.

Leidinio turinio sąsajas su Lietuvos istorija, istorijos interpretavimo faktais ir šaltiniais, jos ryšį ir santykį su šiuolaikine istorijos mokslo istoriografija renginyje plačiai nagrinėjo istorikas, doc. dr. Sigitas Jegelevičius. Jis nurodė, kad knyga yra didžiulis lobis bet kuriam istorikui, nes joje surinkta beveik visi valstybiniai ir daug neformalių naujausiųjų laikų originalių dokumentų bei istorinių šaltinių. Tai sudaro geras sąlygas tolesniam LLL veiklos tyrinėjimams ir studijoms.

Padėkojęs už aukštą knygos įvertinimą ir dalykišką jos analizę, A. Terleckas susilaukė nemažai renginio dalyvių klausimų į kuriuos atsakė su entuziazmu, labai aiškiai ir konkrečiai. Kas Lietuvoje nepažįsta A. Terlecko ir nežino jo lakios minties? Susitikimui pasibaigus, nemažai dalyvių įsigijo čia pat pardavinėtų A. Terlecko knygų.

Vilnius, 2006 12 29 Išspausdinta: Tarp knygų. 2007, nr. 1, p. 37.  

Papildymas. Šiame susitikime-knygų pristatyme dalyvavo istorikai, humanitarinių mokslų daktarai docentai Algirdas Jakubčionis, Arvydas Anušauskas, Sigitas Jegelevičius.

Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad LLL yra pirmoji Lietuvos politinė organizacija, parašiusi savo istoriją. Sigitas Jegelevičius taip apibūdino minėtas dvi knygas apie LLL ir jos veiklą šaltiniotyros požiūriu:  “Knygose panaudoti asmeninės kilmės šaltiniai, kurių paprastai leidybinėje praktikoje pasitaiko nedaug, dažniausiai naudojami orficialios kilmės šaltiniai (valdiški); šios dvi knygos tapo Lietuvos istorijos šaltiniu; jos aprėpia visą XX amžių; iš jų galima mokytis Lietuvos istorijos, tai ypatingai reikšminga studentijai; šios dvi knygos yra neatskiriamos; jų išleidimas yra fondinė šaltinių publikacija; tai yra gana retas reiškinys Lietuvos istorijos praktikoje (kaip analogą galima paminėti Lietuvos Metrikos tęstinę leidybą); savo reikšme šios dvi knygos patenka į Lietuvos archeografijos (istorijos šaltinių mokslo) istoriją; jose yra bemaž viskas; knygos parengtos gana profesionaliai; tai yra fondinė publikacija; jose panaudoti istorikų taip geidžiami pirminiai šaltiniai; pagaliau atsivėrė asmeniniai archyvai: Antano Terlecko, Gintaro Šidlausko, Algirdo Statkevičiaus; kadangi dar ne visi asmeniniai archyvai prieinami, reikėtų tęsti šio leidinio leidybą”.