Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su “Lituanicos” lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.

2013 m.
 

   ...Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. lakūnai S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame gale. Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis. Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekėVokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelnikokaimas). Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“... 

Renginiai, skirti Žalgirio mūšio pergalės 603-sioms metinėms, Dariaus ir  Girėno skrydžio per Atlantą 80-čiui
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-ųjų metinių paminėjimo renginiai Kaune liepos 16–21 d.

DARIAUS IR GIRĖNO SKRYDŽIO 80-mečiui

Gytis Ramoška. „Lituanica“ skrieja labai aukštai...


Tais laikais daugumos lėktuvų (ir „Lituanicos“) važiuoklę sudarė du ratai, įrengti truputį į priekį nuo pusiausvyros centro, ir uodegos ramstis, todėl lėktuvas stovėdavo „užrietęs nosį“ maždaug 10–15 laipsnių kampu. Iškart pakilti nuo „trijų taškų“ (nepakeliant uodegos) buvo galima tik „tuščiu“ lėktuvu. Kildami su standartiniu krūviu ir pradėjus lėktuvui riedėti, lakūnai aukščio vairu „pakeldavo lėktuvo uodegą“, kad liemuo riedėtų horizontalioje padėtyje, keldamas mažiausią oro pasipriešinimą. Taip lėktuvas greičiau įsibėgėja ir pasiekia greitį, sukuriantį sparnams keliamąją jėgą, viršijančią lėktuvo svorį.

Aras LUKŠAS. "Lituanicos" skrydis: tarp legendos ir tikrovės

Šian­dien Lie­tu­vos avia­ci­jos mu­zie­ju­je bus pa­mi­nė­tos Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no tran­sat­lan­ti­nio skry­džio 80-osios me­ti­nės. Ta pro­ga pri­si­min­ki­me kai ku­rias mū­sų la­kū­nų žū­ties ver­si­jas. "Jū­sų la­kū­nai Da­rius ir Gi­rė­nas šian­dien 5 val. iš­skri­do Kau­nan. Ar­ti­mai 40 va­lan­dų pra­ėjus, lau­ki­te anks­ty­vą pir­ma­die­nį Kau­ne." To­kią ži­nią Lie­tu­vos kon­su­las Niu­jor­ke Po­vi­las Ža­dei­kis 1933 me­tų lie­pos 15 die­ną te­leg­ra­ma per­da­vė Lie­tu­vos ae­rok­lu­bui. "Ti­kro­mis ži­nio­mis, už­va­kar (t. y. 1933 VII 15) 21 val. mū­sų lai­ku "Li­tua­ni­ca" yra pers­kri­du­si Niu­faun­len­dą", - tą pa­tį va­ka­rą pra­ne­šė EL­TA. Taip Kau­ne ir vi­so­je Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo il­gos ne­ra­maus lau­ki­mo va­lan­dos.

Aras LUKŠAS. Pasirinkęs audras

Prieš 67 me­tus, 1946-ųjų lie­pos 1 die­ną Vil­niu­je su­šau­dy­tas bu­vęs Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos ka­pi­to­nas Ig­nas Vy­lius. Šian­dien pri­si­min­ki­me šio pri­mirš­to pa­trio­to ir ko­vo­to­jo gy­ve­ni­mo ke­lią. Ig­ną Vy­lių, ma­tyt, ga­li­ma va­din­ti ko­vo­to­ju iš pri­gim­ties. Dar mo­ky­da­ma­sis Tel­šių gim­na­zi­jo­je jis įsto­jo į šau­lių or­ga­ni­za­ci­ją. 1923-ių­jų sau­sį ka­ro moks­lų ne­ra­ga­vęs de­vy­nio­lik­me­tis sa­va­no­ris da­ly­va­vo Klai­pė­dos su­ki­li­me. Ma­tyt, bū­tent tuo­met sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ki­nas nu­ta­rė su­sie­ti su ka­riuo­me­ne.


2012 m.
Kaune pagerbti legendiniai lakūnai – S. Darius ir S. Girėnas

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse paminėtos 79-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą ir jų žūties metinės. „Gaila, kad prisimename S. Darių ir S. Girėną retai – tai galėtų būti puikus patriotizmo pavyzdys jaunimui?“, – teigė Kauno miesto vicemeras Vytautas Vasilenko. Minėjimo metu buvo prisiminta S. Dariaus ir S. Girėno kelionės per Atlantą istorija, pasiruošimas skrydžiui bei visi nesklandumai, kuriuos teko patirti Lietuvos lakūnams. Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, susirinkusieji padėjo gėlių, uždegė žvakutes.
Kiekvienais metais liepos 17 dieną minimos S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines. Prieš 79 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

 

 

 

 

 

2013-ji - S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metai
2012 06 29 Seimas paskelbė 2013 metus S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metais

2013 m. sukaks 80 metų, kai lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Teigiama, kad šios datos minėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvių transatlantinius ryšius ir aktyvesnį bendradarbiavimą, sutelks lietuvių bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje. Seimas siūlo Vyriausybei iki šių metų liepos 1 d. parengti ir patvirtinti valstybinę Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metų programą ir 2013 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti. Nustatoma, kad valstybinės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.

1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą ir liepos 17 dieną žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse, dabar - Lenkijos teritorija.

Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas iš tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką.

Lakūnų žūties vietoje Myslibuže 1936 metais buvo pastatytas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas paminklas. Lenkijos lietuvių ir vietos gyventojų pastangomis paminklas išliko net komunistiniu laikotarpiu. Netoli žūties vietos buvo įkurtas S. Dariaus ir S. Girėno muziejus.

Myslibužo mieste yra S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadinta gimnazija ir miesto skverelis, kuriame 2008 metais buvo atidengtas paminklinis akmuo su atminimo lenta, įamžinantis dviejų lietuvių skrydį per Atlantą.

 

 

 

 

 

Paminklas Atlanto nugalėtojams,
lakūnams S.Dariui ir S.Girėnui.
Kaunas, 1993 m.



Mes skrisime į Lietuvą!


„Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo - tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves, o taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.
Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais ! Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas ir mums bus rūstus - pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų LITUANIKĄ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui, kad audringųjų vandenynų dievai būtų patenkinti Tavo pastangomis, pasiryžimu ir nekviestų Tavęs į Didįjį Teismą."


Įvairių metų straipsniai spaudoje:
Apie Lituanica
Darius ir Girėnas - Biografijos
Darius ir Girėnas - Atminimo įamžinimas
„Mes skrisime į Lietuvą“
Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo, perskridę Atlantą Vokietijoj žuvo...
Transatlantinis skrydis iliustracijose
„Lituanica“ tai nebuvo dviejų žemaičių žygis iš vieno kaimo į kitą
Dariaus ir Girėno lėktuvas Lituanica
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Žinių archyvas
S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome atkuriami istoriniai pastatai
S.Dariui ir S.Girėnui pritrūko 775 km ir trijų valandų
Istorinis skrydis per Atlantą
Dariaus ir Girėno byla. Dingę su žinia 
Dariaus ir Girėno byla. Iš kiemo – pasaulin  
Dariaus ir Girėno byla. Legendos autopsija 
DARIUS GIRENAS + istorija
Darius ir Girėnas - Atgarsiai spaudoje
Darius ir Giėenas amerikietiskai...

L.Griciūtė. Dariaus ir Girėno kultas: raida ir išraiškos pdf
Dariaus and Gireno Memorial pdf