Naujienos            Veikla            Jaunimas           Galerija           Nuomonės        "Varpas"          Partneriai          Kontaktai

MENIU

LEIDINIAI

PARAMA

 
Rašykite: alisanta7@gmail.com
 

Apie LLKS veiklą - LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas >>>


LLKS portalą pradėjo lankyti ir Džibučio gyventojai

Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka. Džibučio ekonomika priklauso nuo didelės išeivių bendruomenės, jūrinės ir komercinės Džibučio uosto veiklos, oro uosto ir Adis Abebos–Džibučio geležinkelio linijos aptarnavimo. Apie du trečdaliai šalies gyventojų gyvena sostinėje, likusioji gyventojų dalis užsiima klajokline gyvulininkyste. Žemės ūkis ir pramonė yra mažai išvystyta, iš dalies dėl nepalankaus klimato, aukštų gamybos išlaidų, nekvalifikuotos darbo jėgos ir ribotų gamtinių išteklių. Šalyje randama nedaug gamtinių iškasenų, o sausringa dirva yra neproduktyvi – 89 % teritorijos yra dykumos, 10 % – ganyklos ir 1 % – miškai. Mažas metinis kritulių kiekis neleidžia išauginti daug daržovių ir vaisių, todėl didžioji jų dalis yra importuojama. Džibutis yra stipriai priklausomas nuo užsienio paramos, finansuojančios daugumą vystomų finansinių projektų šalyje.
 

 

 

 

Kun. Robertas Pukenis:  Laisvės Kovotojų Suvažiavimo Dalyviams

Laikas taip negailestingai retina tikrųjų Lietuvos patriotų gretas, o darbo tiek daug aplinkui, dar nesutvirtinti Lietuvos valstybės pamatai. Nesibaigiantys skandalai ir bėgančiųjų jaunų žmonių srautai iš Lietuvos. Kartais sunku suvokti ir kas bedaryti??? Mūsų gerosios lietuvės motinos sakydavo, „kad tau, vaikeli, Dievas duotų šventąją Dvasią“. Neužtenka kovos, bet dar ir reikia nuovokos, supratimo, pasiaukojimo, išminties, budrumo - Šv. Dvasios bruožų. Tik ji gali mus suvienyti gyvenimo didžiajam tikslui – Tėvynės prikėlimui. Jeigu galima man Jūsų paprašyti, tai pasiryžkime šitiems principams: korupcija, šešėlinė ekonomika kenkia daugiau nei Rusijos „Gazprom“. Todėl remsiu tuos politikus, kurie sąžiningai tvarkys valstybės reikalus. Balsuosiu tik už tuos, kurie suvokia lietuvių tautai kylančias grėsmes ir nesibaimina jas įvardinti, kad mes mokėtume įveikti. Savo asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime puoselėsiu nuostatas, kad Lietuva yra mūsų namai ir reikia taip tvarkytis, kaip sąžiningas, padorus Smetonos laikų ūkininkas. Turėčiau pastebėti ir surasti šalia savęs, miražuose skęstantį artimą, kuriam reikalingas mano dėmesys, mano kovos patirtis, patriotizmo įdiegimas tebūnie kasdieninis moto: Daugiau nei žingsnio atgal! Lietuva yra galinga, nes sugebėjo atgauti laisvę. Vytauto Didžiojo dvasia telydi Jus visus ne tik per Velykų šventes, bet ir darbe, kasdienybėje, kančioje nugalėti. Aleliuja.

     2012 03 31 vėlai vakare baigė darbą visuotinis LLKS narių bei rėmėjų susirinkimas. Priimti nauji nariai, rezoliucijos, skambėjo partizanų dainos. Monumento „KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ“ konkurso ir jo pagrindinių nuostatų aptarime dalyvavo europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.                                                                                                        Suvažiavimo darbotvarkė >>

 

Lietuvos visuomenei pristatyta nauja Lietuvos gyventojų trėmimams ir kalinimui lageriuose skirta paroda
                                                                                                                                                                       
Fotografijos

2011 m. gruodžio 9 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo atidaryta nauja, į valstybinę Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programą įtraukta paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Ją parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus. Šia paroda siekiama papasakoti Vakarų Europos valstybių piliečiams, ypač jaunajai kartai apie sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus – Lietuvos gyventojų trėmimą ir kalinimą lageriuose. Ne mažiau svarbi ir kita parodos atsiradimo priežastis – pagarba Lietuvos žmonėms, iškentusiems tremties ir lagerių baisumus, ir atminimo ženklas tiems, kurie negrįžo.

Parodoje panaudota daug naujos, iki šiol niekur neeksponuotos vaizdinės medžiagos – fotografijų, dokumentų, laiškų, dienoraščių ir piešinių iš Genocido aukų muziejaus bei LGGRTC sukauptų rinkinių. Savo medžiaga taip pat leido pasinaudoti Lietuvos ypatingasis ir Lietuvos centrinis valstybės archyvai, Lietuvos nacionalinis, Kauno tremties ir rezistencijos, Žemaičių „Alkos“ ir Tauragės krašto muziejai, nemažai privačių asmenų. Meninį parodos sprendimą pasiūlė ir įgyvendino UAB „Terra media“. Stenduose vyrauja grafito ir balta spalvos, išryškinančios ne tik eksponuojamos medžiagos autentiškumą, bet ir tremtinių bei politinių kalinių būties tragizmą. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos pasakoja apie trėmimų organizavimą, politinius areštus, sunkias tremtinių ir politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Teminiu principu parengti dvidešimt stendų nušviečia įvairius tremtinių ir kalinių kasdienybės aspektus – maitinimąsi, aprangą, tikėjimą, kartu išryškindami gyvenimo sąlygų tremtyje ir lageriuose skirtumus. Politinių kalinių nuotraukas, laiškus ir dokumentus paryškina stenduose pasikartojantis spygliuotos vielos motyvas, o kiekvieno stendo temą vaizdžiai iliustruoja jo apačioje esantis didelis piešinys.  

Paroda pirmą kartą visuomenei pristatyta 2011 m. birželio 21 d. Europos Parlamente trėmimų iš Lietuvos 70-osioms metinėms skirtame vakare „Dabarties akistata su praeitimi“, surengtame Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo iniciatyva. 2011 m. birželio 21–24 d. ją galėjo apžiūrėti visi Europos Parlamento darbuotojai ir svečiai.

Dabar paroda tęsia savo kelionę. Pristatymas Tuskulėnuose buvo pirmoji galimybė šią parodą išvysti Lietuvoje. Į parodos atidarymą susirinko daug lauktų svečių, buvusių tremtinių ir politinių kalinių, prie parodos rengimo prisidėjusių žmonių. Renginį savo apsilankymu pagerbė ir Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Darius Semaška. Atidarymo metu taip pat kalbėjo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, „Lapteviečių“ brolijos pirmininkas Jonas Markauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky, 1941 m. tremtinės Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė ir Aušra Marija Juškaitė-Vilkienė. Jaunosios kartos atstovai, LGGRTC rengiamo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai Akvilė Vervečkaitė ir Povilas Koruža atliko liaudies dainas „Ąžuolėlio šakos linko“ ir „Slėpkis, slėpkis“, o Cezarija Smita Kviatkovska padainavo savo kūrybos dainą „Ištremti vaikai“. Parodą susirinkusiesiems trumpai pristatė Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Juozevičiūtė. Net ir pasibaigus oficialiajai daliai renginio dalyviai neskubėjo skirstytis, šiltai ir nuoširdžiai bendravo nedidelėje Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso salėje.

Norisi tikėtis, kad naujoji Genocido aukų muziejaus paroda ras kelią pas savo žiūrovus ir bus sėkmingai eksponuojama ne vienerius metus.

Vilma Juozevičiūtė

Paminklui „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ Kaune  – 80 metų 

2011 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir asociacijos „Kovos 11-osios gatvės bendrija“ vardu Raimundas Kaminskas inicijavo žuvusių karių pagerbimą ir paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ –
80-mečio minėjimą Vilijos parke (Juozapavičiaus pr.).

Dalyvavo LR Seimo narė
V.M. Čigriejienė, Dainavos ir Šančių seniūnijų seniūnai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai,  Kauno sąjūdiečiai, Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai su šios mokyklos direktoriumi plk. Viktoru Dauniu. Buvo uždegtos atminimo žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas. Renginį vedė Vilius Kaminskas.

1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. Žemųjų Šančių karių kapinėse (dabar Vilijos parkas) prie Šančių Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo Bažnyčios įvyko paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (dail. S. Stanišauskas) šventinimas ir gedulingos pamaldos už žuvusius, mirusius karius. Čia buvo palaidota apie 100 karių. Paminklas turėjo altoriaus pavidalą. viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi – altorius, o prie jo keturkampė lenta, kurioje įrašyta: „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“, kardas ir kiekviename kampe po vieną vinies galvutę. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Iš viso paminklo statybai išleista tuo laiku 1 568 Lt. 94 ct. Komisija karių kapams tvarkyti neturėjo lėšų ir kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą plk. (vėliau brigados generolą) K. Skučą ir karo technikos viršininką plk. (vėliau brigados generolą) K. Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybą parėmė 2 pėst. pulkas, 3 art. pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė (viso 1.300Lt) ir kareiviai nemokamu darbu. Šis paminklas pastatytas vien tik Šančių įgulos karių triūsu ir lėšomis. Prie paminklo statybos daug prisidėjo transporto rinktinės vadas kpt. M. Tašlikas, veterinarijos puskarininkių ir kalvių mokyklos mokiniai.



 

Po Antrojo pasaulinio karo Bažnyčia buvo paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. nugriauta ir pati Bažnyčia su varpine. Buvusios Bažnyčios vietoje 1991 m. pastatytas ir rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis Atminties kryžius pradėtas atstatyti paminklas, bet nepabaigtas.

Dėl Lietuvos savanorių kapų atstatymo, tvarkymo ir priežiūros Kauno mieste Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas ne kartą kreipėsi į įvairias valstybines institucijas.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacijos biuras
kaunosajudis@gmail.com

Lapkričio 5 d. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje buvo paminėtos 37-osios KGB nužudyto rašytojo
Mindaugo Tomonio mirties metinės
                                                                                                                                    Plačiau apie jį

2011 10 10 sukako 91 metai kai Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį, okupavo Vilnių ir 
Vilniaus kraštą. Ta proga Rasose buvo pagerbti Lietuvos savanoriai, kiti žuvę už Tėvynę laisvę kovotojai, kurių atminimas įamžintas Lietuvos Laisvės K
ovotojų Sąjungos lėšomis
   pastatytuose kenotafuose( tuščias kapas).
                                      
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, / Kai duobę kareiviai ten kasė.
                                                      Ir paguldė daug brolių greta milžinų / Ir Viešpats jų priglaudė dvasią.“
                                                                                                                        
                                                                                                                             
LLKS valdyba 
                                                                                                                    Žiūrėkite nuotraukas

 

© 2011. Visos teisės saugomos. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
 
Pamėnkalnio g. 13, LT-0114, Vilnius