Raimundas Kaminskas
Vienas iš Lietuvos fizinio auklėjimo sistemos teorijos pagrindų kūrėjų. lietuvių plaukimo treneris, visuomenininkas, LLKS narys Algirdas Vokietáitis gimė 1909 m. kovo 9 d. Kaune žymaus Lietuvos pedagogo Juozo Vokietaičio ir Magdalenos Tekoriūtės šeimoje.
I-ojo pasaulinio karo metu Vokietaičių šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, į Voronežą, kur buvo evakuota „Saulės“ mokykla. Voroneže Algirdas Vokietaitis lankė J. Poderio parengiamąją mokyklą karo pabėgėlių vaikams, o 1918 m. šeimai grįžus į Lietuvą, toliau mokslus tęsė Kaune ir 1926 m. baigė „Aušros“ gimnaziją.
1926–1930 m. Algirdas studijavo agronomiją, istoriją ir pedagogiką Lietuvos universitete, 1930–1934 m. – fizinį auklėjimą ir geografiją Vienos universitete (įgijo plaukimo trenerio specialybę), 1937–1939 m. – fizinį auklėjimą Marburgo universitete Vokietijoje ir įgijo daktaro laipsnį apgynęs disertaciją. 1929 m. baigė Švietimo ministerijos kūno kultūros mokytojų kursus. 1934–1936 m. dėstė Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, 1939–1941 m. – VDU. 1941–1943 m. – Vilniaus universitete, Fizinio auklėjimo katedros vedėjas. 1941–1943 m. Kūno kultūros rūmų Kaune direktorius. Kūno kultūros mokytojų sąjungos įkūrėjas ir pirmininkas. 1934–1942 m. Lietuvos plaukimo rinktinės treneris.
Sovietams okupavus Lietuvą įsijungė į pogrindžio veiklą: 1941 m. birželio mėnesį dalyvavo sukilime prieš bolševikus Trakuose, 1942 m. tapo pogrindžio organizacijos Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) nariu.
1943–1944 m. A. Vokietaitis Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos buvo siunčiamas į Švediją.
Pastebėtina, kad tik iš ketvirto karto pavyko pirmoji kelionė į Švediją 1943 m. Tų pačių metų gruodį A. Vokietaitis vėl paslapčia grįžo atgal į Lietuvą sutvarkyti slapto radijo ir pašto ryšio su Lietuvos pogrindžiu ir dar kartą sėkmingai nukeliavo iš Lietuvos į Švediją. Antrąkart nuvykęs į Švediją, Lietuvos pasiuntinybės sekretoriui Vladui Žilinskui padedant Vokietaitis užmezgė ryšius su Švedijos, JAV, Suomijos atstovybėmis, informavo apie padėtį ir Lietuvoje vykstančią pogrindžio veiklą, padėjo suorganizuoti pogrindžio radijo ryšį su okupuotu kraštu. Po vokiečių gestapo vykdytų pogrindžio organizacijų narių suėmimų nutrūkus ryšiui su pogrindžiu, norėdamas atstatyti ryšį 1944 m. liepos mėnesį Vokietaitis dar kartą sugrįžo į Lietuvą. Šį kartą bandymas kartu su kitais pabėgėliais ir VLIK’o pirmininku Steponu Kairiu-Kaminsku išvykti į Švediją baigėsi nesėkme – jūroje netoli Švedijos krantų jie buvo sulaikyti vokiečių karo laivyno. Nacių suimtas su turimais VLIKo dokumentais bei pogrindžio spauda A. Vokietaitis buvo kalintas Liepojos kalėjime,o vėliau išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. II-ojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m. sovietų kariuomenė, išlaisvinusi Štuthofo kalinius, rado A. Vokietaitį be sąmonės, kritinės būklės, sergantį dėmėtąja šiltine. Karo ligoninėje pasveikęs, svetima Jono Bartkaus pavarde pabėgęs slapstėsi Lenkijoje, kol 1946 m. pavyko slapta laivu išvykti į Švediją. 1946 m. apsigyveno Švedijoje, dalyvavo lietuvių visuomeninėje, antisovietinėje ir sportinėje veikloje. 1949 m. A. Vokietaitis išvyko į JAV, kur Kalifornijos universitete lankė fizinio auklėjimo ir psichologijos kursus.
1950–1956 m. A. Vokietaitis slidinėjimo ir plaukimo treneris Kalifornijoje, 1956–1962 m. Niujorko bendrovės Betwin’s Travel Folders atstovas Vokietijoje, 1962–1965 m. JAV kariuomenės Europoje specializuoto kalbos skyriaus viršininko pavaduotojas, 1967–1974 m. mokytojavo Kalifornijos mokyklose. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje (Dirvoje, Drauge). 1983 m. Čikagoje pasirodė A. Vokietaičio ir Povilo Žičkaus parengta knyga „Laisvės besiekiant. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įnašas į antinacinę rezistenciją“ (400 psl.). A.Vokietaitis buvo ne tik buvo vienas iš šios knygos redaktorių, bet ir aprūpino kitus autorius savo sukaupta ir išsaugota rezistencine medžiaga bei pogrindžio spaudos leidiniais. Ši knyga tapo svarbiu įnašu į lietuvių pogrindžio veiklos ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos istoriją. Yra manoma, kad A. Vokietaičio pastangų dėka šiuo metu valstybiniame JAV archyve Vašingtone yra JAV ambasados Stokholme karo meto pranešimai apie lietuvių tautos laikyseną bei nuotaikas vokiečių okupacijos metu. Jau vėliau jis atvykęs į JAV, Kongreso Bibliotekai bei Hooverio institutui yra įteikęs lietuvių pogrindžio spaudos bei kitų reikšmingų dokumentų rinkinius.
A. Vokietaitis mirė 1994 m. rugpjūčio 14 d. JAV Walnut Creek, Kalifornijos valstijoje, o 1995 m. buvo perlaidotas Kaune Panemunės kapinėse. 2004 m., praėjus dešimčiai metų po mirties, Algirdas Vokietaitis už savo veiklą buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Literatūra ir šaltiniai
Dr. Algirdas Vokietaitis RAŠTAI, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaunas 2003.
Laisvės besiekiant. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įnašas į antinacinę rezistenciją. Čikaga: LLKS, 1983.
