Nors gyvenu Amerikoj tačiau nuosekliai domiuosi Lietuvos užsienio ir vidaus politika. Pastarosiomis dienomis vyksta aktyvi diskusija dėl Lietuvos Prezidento pasisakymo apie JAV ir Europos Sąjungos ambasadorių postus. Nustebino nuomonės, kad Prezidento teisė pasirinkti ambasadorius yra ribota. Pagal Konstituciją tauta renka Prezidentą atstovauti Lietuvą. Jis atsirenka ir taria lemiamą žodį skirti tinkamiausius ambasadorius, nes užsienio politika, kaip ir šalies gynybos klausimai, yra jo pareigų dalis.
Viešoje erdvėje minėti asmenys, Linas Linkevičius bei Raimundas Karoblis, mano nuomone, ypatingai kuo nepasižymėjo, išskyrus L. Linkevičius, kuris viešoje erdvėje sugebėjo būti plačiai žinomu ir lyg tai nepakeičiamu. Jis sugebėjo prisišlieti prie dešinųjų ir kairiųjų. Manau laikas skirti naujus ir gabius, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta, ambasadorius.
Prisipažinsiu, man sunku politine prasme suprasti, kokiu tikslu net ir kai kurie TS-LKD nariai pasisako už L. Linkevičiaus kandidatūrą. Juk jis rudenį vykusių rinkimų metu buvo vienas iš kairiųjų partijos vedlių, konkuravo su Aušrine Armonaite, Laisvės partijos nare, Pasaulio lietuvių apygardoje ir pralaimėjo. Kadangi man teko su L. Linkevičiumi dirbti einant Lietuvos kariuomenės vado pareigas, galiu sakyti, kad buvo sunku derinti su juo reikalingas reformas. Tik dėka Amb. Česlovo Stankevičiaus, ankstesnio KAM ministro, bei jaunos kartos Lietuvos karininkijos, kuri greitai persiorientavo iš sovietinių vadybos papročių ir vadovavosi vakarietiškais principais, buvo galima sukurti modernią Lietuvos kariuomenę ir įgyvendinti siekius Lietuvai tapti NATO nare.
Šiandieną Lietuva gali didžiuotis savo kariuomene. Aš ją gerbiu.
Labai tikiuosi, kad Prezidentas Nausėda išlaikys savo pasirinktą poziciją.
Jūsų,
Lietuvos kariuomenės vadas 1999-2004
atsargos generolas majoras
Jonas Kronkaitis
